Europos Komisija teigė smerkianti hibridinius išpuolius prieš valstybes nares, įskaitant migrantų naudojimą politiniais tikslais, tačiau taip pat priminė Lenkijai jos tarptautines pareigas, susijusias su prieglobsčio prašytojais.
Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper (Anita Hiper) teigė, kad ES būtina apsaugoti savo išorės sienas, ypač nuo Rusijos ir Baltarusijos.
„Abi šalys (...) per pastaruosius trejus metus darė didelį spaudimą prie išorės sienų“, – sakė ji spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad tai kenkia bloko ir jo narių saugumui.
„Kartu valstybės narės turi tarptautinių ir ES įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą suteikti galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūra“, – teigė ji.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad planuoja iš dalies sustabdyti teisę į prieglobstį neteisėtiems migrantams, kaltindamas Rusiją ir Baltarusiją piktnaudžiavimu šia sistema, ir pridūrė, kad prašys Briuselio pripažinti šį siūlymą.
„Palaikome ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis dėl šio paskelbimo, taip pat, kad sužinotume, kokia tiksliai forma tai bus padaryta“, – sakė A. Hipper ir pridūrė, kad ES deda visas pastangas, kad padėtų valstybėms narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis.
Varšuva jau seniai kaltina Maskvą ir jos sąjungininką Minską prieglobsčio prašytojų srauto nukreipimu per Lenkijos sieną su Baltarusija, siekiant destabilizuoti Europą.
Gegužę Lenkija paskelbė, kad išleis daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų savo sienai su Baltarusija sustiprinti.
Praėjusią savaitę Lenkija ir Čekija paragino taikyti griežtesnius ES migracijos apribojimus nei numatyta naujajame bloko migracijos ir prieglobsčio pakte, kuris turėtų įsigalioti 2026 metais.
Į abi šalis taip pat plūsta pabėgėliai nuo karo Ukrainoje.
Šią savaitę Briuselyje į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusių ES vadovų darbotvarkėje daug dėmesio skiriama imigracijos klausimams.
