Europos Sąjungos sutarčių vykdymą kontroliuojanti Europos Komisija oficialiais raštais perspėjo šias tris valstybes, kad jos per vieną mėnesį atsakytų į šį Briuselio susirūpinimą. Jeigu problema nebus sprendžiama, šios trys šalys bus perduotos svarstyti aukščiausio rango Europos teismui – Europos Teisingumo Teismui.
ES šalys 2015-ųjų rugsėjį sutarė perkelti 160 tūkst. pabėgėlių iš Graikijos ir Italijos, kurioms tenka susitvarkyti su daugiau kaip milijonu migrantų, šiemet atvykusių į Europą daugiausia per šių dviejų šalių sienas.
„Nepaisydamos pakartotinų raginimų imtis veiksmų, šios trys šalys netesi savo teisinių įsipareigojimų ir ignoruoja savo pačių įsipareigojimus Graikijai, Italijai ir kitoms ES narėms“, – sakoma EK pareiškime.
Pabėgėlių dvejų metų paskirstymo planas yra pagrindinis ES migracijos politikos punktas; 2015 metais jis buvo pateikiamas kaip Europos solidarumo demonstravimas.
Bet likus trims mėnesiams iki šio plano įvykdymo pabaigos – šių metų rugsėjo, perskirstyta net mažiau nei 21 tūkst. žmonių.
Bet likus trims mėnesiams iki šio plano įvykdymo pabaigos – šių metų rugsėjo, perskirstyta net mažiau nei 21 tūkst. žmonių.
Šiam planui buvo pritarta vadinamąja kvalifikuota balsų dauguma – maždaug dviem trečdaliais, tuo tarpu Čekija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija balsavo prieš jį, o Suomija susilaikė.
Vėliau Vengrija ir Slovakija ėmėsi savo teisinių veiksmų dėl šios schemos, atsisakydama laikytis kvotų, kurias priskyrė, anot jų, Briuselio biurokratai.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pažymėjo, kad „klausimas yra kilęs dėl Europos įstatymų laikymosi, o ne dėl sankcijų“. Pasak jo, „tiesiog konstatuojama, kad europinės tesės nesilaikoma“.
„Kalbama apie tai, kad būtina per pažeidimų nustatymo procedūrą pasiekti, jog europinės teisės būtų laikomasi; ir tai netolygu sankcijoms“, – pabrėžė J.C.Junckeris, aiškindama kad nereikia šios procedūros tapatinti su sankcijomis.
„Tačiau aš neprarandu vilties, kad europinė išmintis ir europinės vertybės nugalės galų gale. Nemanau, kad ES teismas galėtų išrašyti europinį solidarumą. Solidarumas reikalauja nedelsiamo politinio atsako. Neįmanoma lazdos smūgiu įvesti solidarumą. Taip nebūna. Ypač kai kalbama apie žmonių gyvybes“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas.
Antradienį ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas gyrė Austriją ir Slovakiją, kad jos pažadėjo priimti migrantų, nors Austrija iki birželio 9 dienos nebuvo priėmusi nė vieno pabėgėlio, kai Slovakija – priėmė jų 16.
Iki birželio 9 dienos Čekija buvo priėmusi 12 pabėgėlių iš Graikijos, o Vengrija ir Lenkija – nė vieno.
Antradienį ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas gyrė Austriją ir Slovakiją, kad jos pažadėjo priimti migrantų, nors Austrija iki birželio 9 dienos nebuvo priėmusi nė vieno pabėgėlio, kai Slovakija – priėmė jų 16.
Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Suomija, Portugalija ir ES nepriklausanti Norvegija yra priėmusios daugiausia pabėgėlių: Vokietija – daugiau kaip 5600, Prancūzija – apie 3500.
Į perspėjančius oficialius ES raštus šalys paprastai privalo atsakyti per du mėnesius, bet anot ES pareigūnų, Čekija, Vengrija ir Lenkija dar kartą perspėtos pakartotinai, tad jos turės atsakyti per vieną mėnesį.
Šios trys šalys gali išvengti teismo, jeigu per kitą mėnesį pradėtų pabėgėlių priėmimą, tačiau jų vyriausybės yra jau pareiškusios, kad priešinsis teisiniam spaudimui.
