Anot patarėjo, Lenkijos kontroversiškos teismų sistemos reformos yra diskriminacinės moterų atžvilgiu.
Tai jau antroji byla, iškelta Europos Komisijos Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybei. Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę į teisinį mūšį dėl 2016 metais Lenkijoje pradėtos teisės sistemos pertvarkos.
Lenkija sutiko tik su nedideliais reformų pakeitimais. Vyriausybė tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.
Įgyvendinant reformas buvo sumažintas Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, taip pat prokurorų pensinis amžius. Vyrai įpareigoti išeiti į pensiją sulaukus nebe 70, o 65 metų, moterys – 60 metų.
Neprivalomojo pobūdžio rekomendacijoje Europos Teisingumo Teismo (ETT) generalinis advokatas Jevgenijus Tančevas pažymėjo, kad naujosios taisyklės prieštarauja ES teisei.
ETT dažniausiai, nors ne visada, paiso savo generalinio advokato nuomonės.
J.Tančevas taip pat nurodė, kad teisėjų pensinio amžiaus sumažinimą „turi lydėti apsaugos priemonės“, kad būtų užtikrinta, jog teisėjas nebūtų de facto atleidžiamas.
Tai kelia didžiausią susirūpinimą reformos kritikams, manantiems, kad šiais žingsniais iš esmės siekiama vieno tikslo – kad teismuose liktų dirbti tik vyriausybės politiką palaikantys teisėjai.
J.Tančevas pridūrė, kad nepaisant praėjusiais metais padarytų nedidelių įstatymo pakeitimų, „jie neišsprendė visų problemų“, įvardytų Europos Komisijos.
Europos Komisija, ES pagrindinė vykdomosios valdžios institucija, nuo 2016 metų imasi veiksmų prieš Lenkią dėl šių reformų.
Ji kaltina Varšuvą, kad ši siekia apriboti teismų sistemos nepriklausomybę ir pakerta valdžių atskyrimo principą.
Lenkijoje dėl šių reformų ne kartą vyko didžiulės protesto akcijos.
Pirmadienį ETT priims sprendimą dėl pirmosios Europos Komisijos Lenkijai iškeltos bylos, susijusios su Aukščiausiojo Teismo pertvarka.
