ES užsienio politikos vadovas J.Borrellis: Kinija mums nekelia karinės grėsmės

Tokią poziciją J.Borrellis išreiškė po trijų valandų diskusijos su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi.

Vis dėlto neabejotina, kad JAV ir kai kurios Kinijos kaimynės – nuo Japonijos iki Kinijos – tokį požiūrį į Pekino karines ambicijas jau dabar laiko naiviu.

Juk J.Borrellis su Wang Yi kalbėjosi kaip tik tokiu metu, kai Kinija mankština raumenis prie sienos su Indija Himalajuose ir vis labiau spaudžia Honkongo autonomiją. Be to, kai kurios ES šalys ragina aktyviau kovoti su Kinijos ir Rusijos skleidžiama dezinformacija apie koronavirusą.

Demonstracijos Honkonge

+6

Karinių ambicijų nemato?

Tiesa, ES užsienio politikos vadovas patikino, kad pokalbis buvo „atviras“, o šnekėtasi ir apie Honkongą, ir apie žmogaus teises. Taip pat – apie pernai Bendrijos priimtą sprendimą įvardyti Kiniją kaip „sisteminę varžovę“.

J.Borrellis: Kinija turi pasaulinių ambicijų, bet tuo pačiu nemanau, kad Kinijos vaidmuo gali kelti pavojų pasaulinei taikai.

„Suprantų, kad Kinijai atrodo problemiška būti laikomai sistemine varžove. Apie tai daug kalbėjomės. Žodžiai svarbu, kartais – labai svarbu“, – teigė J.Borrellis.

Vis dėlto diplomatas pabrėžė, esą toks terminas nereiškia, kad ES laiko Kiniją saugumo grėsme: „Kinija turi pasaulinių ambicijų, bet tuo pačiu nemanau, kad Kinijos vaidmuo gali kelti pavojų pasaulinei taikai.“

„Jie dar sykį pareiškė, kad nori aktyviai veikti pasaulyje, bet karinių ambicijų Kinija neturi – ten nenorima naudoti jėgos ir dalyvauti kariniuose konfliktuose“, – tvirtino J.Borrellis.

„Scanpix“/AP nuotr./Josepas Borrellis

Gi kitos šalys neslepia vis įtariau stebinčios, kaip auga Kinijos karinė galia. Aukštas JAV Pentagono pareigūnas praėjusiais metais pareiškė: „Kinija skleidžia autoritarinį modelį, kuris negerbia kitų suverenumo. Kinija užjūryje vysto karines bazes, renka žvalgybinius duomenis.“

Dėl Kinijos užmačių taip pat nuogąstauja Japonija, Indija, Vietnamas, Taivanas. Tokijas pernai leido suprasti, kad būtent Kiniją, o ne Šiaurės Korėją laiko didžiausia grėsme šalies saugumui.

Ar pasirašys svarbų susitarimą?

J.Borrellis patikino, kad ES išorės veiksmų tarnyba pasiruošusi aktyviau kovoti su kiniška dezinformacija, ir atkreipė dėmesį, kad pačios šalys narės sutarti dėl gausesnio tokių pastangų finansavimo: „Reikia ne tik kalbėti, bet ir daryti.“

Bet jis taip pat pareiškė, kad ES ir Kiniją daug kas sieja – pavyzdžiui, parama tarptautiniam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, iš kurio JAV 2018 metais pasitraukė.

Pekinas iki šiol verčia šalyje veikiančias užsienio įmones dalintis sukauptomis žiniomis apie veiklą vienoje ar kitoje srityje.

Galiausiai antradienio diskusiją galima laikyti apšilimu prieš vėliau šį mėnesį numatomą nuotolinį pokalbį, kuriame dalyvaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Kinijos premjeras Li Keqiangas.

„Scanpix“/AP nuotr./Li Keqiangas

Anot J.Borrelio, tikimasi per šį pasitarimą užbaigti ruošti dokumentą, nusakantį bendradarbiavimo su Pekinu gaires, – „Agenda 2025“. Anksčiau susitarti dėl investicijų esą nebus įmanoma.

ES tikisi šiuo dokumentu pastūmėti Pekiną laikytis pažadų ir leisti Bendrijos kompanijoms lygiomis sąlygomis konkuruoti Kinijoje. Be to, Pekinas iki šiol verčia šalyje veikiančias užsienio įmones dalintis sukauptomis žiniomis apie veiklą vienoje ar kitoje srityje.

Dar svarbesnis viršūnių susitikimas, kuriame būtų dalyvavęs ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, turėjo vykti rugsėjį Vokietijos mieste Leipcige, bet dėl koronaviruso buvo atidėtas.