Po tokio ministrės Leonore Gewessler (Leonorės Gevesler) žingsnio įstatymas gavo būtiną paramą ir buvo priimtas, patvirtino šiuo metu ES pirmininkaujanti Belgija.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) savo ministrės sprendimą pavadino neteisėtu.
Praėjusią vasarą įstatymų leidėjai minimalia persvara nubalsavo už ES gamtos atkūrimo planą, bet po to jam daug mėnesių priešinosi kelios valstybės narės, nesiliaujant ūkininkų protestams. Dėl to įstatymo projektas buvo atsidūręs aklavietėje.
Įstatymas, kuriuo siekiama atkurti ES ekosistemas, rūšis ir buveines, galiausiai buvo priimtas aplinkos ministrų susitikime Liuksemburge. Šįkart įstatymas gavo reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą, atstovaujančią 15 iš 27 valstybių narių ir 65 proc. visų ES gyventojų.
„Tai paskutinis žingsnis prieš įsigaliojant šiam įstatymui“, – sakė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.
ES gamtos atkūrimo planas yra Bendrijos Žaliojo kurso dalis. Žaliojo kurso tikslas – nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus, ir paversti bloką pasauliniu etalonu sprendžiant visus klimato klausimus.
Pagal šį planą valstybės narės iki 2030-ųjų turės pasiekti konkrečius buveinių ir rūšių atkūrimo tikslus bent 20 proc. regiono sausumos ir jūros teritorijų.
