Atskirai NATO Šiaurės Atlanto Taryba atmetė „neteisingus Rusijos pareiškimus apie Ukrainos ir NATO provokacijas“, ir paragino Maskvą „tuojau pat deeskaluoti padėtį, ieškoti diplomatinių kanalų ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.
ES raginimas grįžti prie derybų stalo paskelbtas Rusijai pranešus, kad ji perdavė Jungtinėms Valstijoms savo pasiūlymus dėl saugumo garantijų, siekdama derėtis dėl jų su Vašingtonu ir jo sąjungininkėmis NATO. Aljansas užsimena, kad galbūt norėtų juos aptarti.
JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70 tūkst. karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva neigia turinti kokių nors planų atakuoti – kaip ir 2014 metais, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį – bet sako norinti garantijų, kad Ukraina niekada neįstos į NATO.
ES lyderiai per ketvirtadienio susitikimą Briuselyje priėmė deklaraciją ir joje akcentavo, jog Rusija turi skubiai „deeskaluoti įtampą, sukeltą pajėgų telkimo prie jos sienos su Ukraina ir agresyvios retorikos“. Bloko lyderiai pakartojo „visiškai remiantys Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
Deklaracijoje sakoma, kad blokas remia diplomatines derybas jau egzistuojančiu Normandijos formatu, apimančiu Rusiją, Ukrainą ir tarpininkaujančias Prancūziją bei Vokietiją. Šiomis derybomis siekiama įgyvendinti 2015 metais sudarytą taikos susitarimą.
Tuo pačiu ES lyderiai drauge įspėjo Rusiją, kad ji patirs „didžiulių pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.
Lyderiai pakartojo JAV, Didžiosios Britanijos ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių pastarųjų savaičių žinią, kad bet kokia tolesnė karinė agresija Ukrainos atžvilgiu Rusijai labai brangiai atsieis, ir nurodė, kad ES atsakas apims su partnerėmis suderintas varžomąsias priemones.
„Geras formatas“
ES nesutaria, kada skelbti sankcijas Maskvai. Prancūzija ir Vokietija nori palaukti ir reiškia susirūpinimą, kad tokie veiksmai galėtų paskatinti ataką. Šių šalių nuomone, galima surasti diplomatinį sprendimą.
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai ketvirtadienį akcentavo, kad svarbu atgaivinti šiemet beveik nepasistūmėjusias derybas Normandijos formatu.
„Turime labai gerą formatą, Normandijos formatą, ir norime jį vėl suaktyvinti, vėl sužadinti, – žurnalistams sakė naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. – Tai nebus lengva, neturėtume būti naivūs ir turėtume kalbėti labai aiškiai... dėl sienų vientisumo.“
Prancūzijos ir Vokietijos taikos pastangos 2015-aisiais padėjo užbaigti didelio masto karo veiksmus Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Tačiau konfliktas, jau nusinešęs 14 tūkst. gyvybių, teberusena.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori tiesioginio dialogo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
„Maskva nenori grįžti prie Normandijos formato ir nori derėtis su JAV, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos aukšto rango diplomatas. – Amerikiečiai remia sugrįžimą prie šio formato, Maskvoje vyksta derybos, bet dar nieko nesutarta.“
Tuo metu ES rytinio sparno narės mano, kad sankcijos geriausiai veiktų kaip atgrasomoji priemonė ir turėtų būti skelbiamos nedelsiant. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat nori, kad daugiau sankcijų būtų paskelbta prieš galimą Rusijos invaziją, o ne po jos, tačiau jo prašymas atgarsio nesulaukė.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES neturėtų nuvertinti Rusijos pajėgų telkimo keliamos grėsmės, ir įspėjo, kad Maskvos veiksmai lemia blogiausią saugumo padėtį nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie rytinį NATO flangą, apie Baltijos regioną“, – sakė G.Nausėda.
„Agresorė“
Tuo metu Kremlius vėl ragino Vakarų lyderius pateikti teisiškai įpareigojamų garantijų, kad Ukraina niekada neįstos į NATO ir kad šioje šalyje niekada nebus dislokuota Aljanso narių ginklų. Tokius žingsnius Maskva pavadino savo „raudona linija“.
JAV ir jų sąjungininkai atsisakė duoti tokį pažadą, bet V.Putinas ir J.Bidenas praėjusią savaitę sutarė dėl tolesnių derybų Rusijos susirūpinimui aptarti.
Ir ES, ir NATO pakartojo grasinimą Rusijai skelbti koordinuotas Europos ir JAV sankcijas. Vašingtonas panašiai kalbėjo apie „didžiulio masto“ atsaką Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, nors ir bando kalbėtis su Maskva bei mažinti įtampą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pavadino Rusiją „agresore“.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pateikė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Karen Donfried saugumo reikalavimų sąrašą – netiesiogines karių atitraukimo nuo Ukrainos sienos sąlygas.
K.Donfried tuomet atvyko į NATO būstinę Briuselyje pasitarti su J.Stoltenbergu.
Vėliau NATO narės paskelbė, kad bet koks dialogas turės vykti „konsultuojantis su NATO partnerėmis Europoje“.
NATO vadovas taip pat susitiko su V.Zelenskiu ir bendroje spaudos konferencijoje tvirtino, kad sprendimą dėl Ukrainos stojimo į NATO priims tik 30 jos valstybių narių ir pats Kijevas.
„Nesileisime į kompromisus dėl Ukrainos teisės rinktis savo kelią. Nesileisime į kompromisus dėl NATO teisės ginti visas NATO sąjungininkes“, – pabrėžė J.Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.
Pasak jo, taip pat nebus kompromisų dėl NATO partnerystės su Ukraina. Jis nurodė, kad ši partnerystė svarbi abiem šalims ir nekelia pavojaus Rusijai.
