Vienu svarbiausių klausimų išlieka migracijos ir prieglobsčio suteikimo politika. ES narės yra stipriai susiskaldžiusios – jos nesutaria, kaip susidoroti su Europą pasiekiančių pabėgėlių srautu. Tiesa, statistika rodo mažėjantį atvykėlių skaičių.
Planuota, kad viršūnių susitikime bus diskutuojama apie 2003-aisiais įsigaliojusios Dublino konvencijos, reikalaujančios, kad pabėgėliai prašytų prieglobsčio toje šalyje, į kurią pirmiausia atvyko, reformavimą. Tiesa, 15min šaltinių teigimu, Dublino konvencijos klausimas greičiausiai bus „nustumtas spalio ar gruodžio link“ – esą pirmiausia reikia išspręsti smulkesnius, bet aktualesnius galvosūkius.
Taip pat bus bandoma pasiekti bendrą susitarimą dėl migrantų.
S.Torelli: „Šis klausimas dar kartą rodo ES silpnumą siekiant priimti protingus, bendrus sprendimus saugumo, solidarumo ir bendradarbiavimo srityse“.
„Šis klausimas dar kartą rodo ES silpnumą siekiant priimti protingus, bendrus sprendimus saugumo, solidarumo ir bendradarbiavimo srityse“, – „The Aljazeera“ sakė Milane įsikūrusio Tarptautinės politikos studijų instituto analitikas migracijos klausimais Stefano Torelli.
Kiek pabėgėlių pasiekia Europą?
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, kol kas 2018 m. Europą jūros keliu pasiekė apie 43 tūkst. migrantų ir prieglobsčio prašytojų.
Manoma, kad apie tūkstantį žmonių žuvo Viduržemio jūroje.
Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiasis pabėgėlių komisaras tikisi, kad jei tempas nesikeis, šiemet Europą pasieks 80 tūkst. migrantų ir prieglobsčio prašytojų – dvigubai mažiau nei 2017 m.
Anot S.Torelli, tai, kad migracijai skiriama daugiau dėmesio nei tokiems iššūkiams kaip nedarbas, socialinė nelygybė ar korupcija, rodo, jog migrantų klausimas tapo politinis.
S.Torelli: „Kodėl dabar vyksta ši diskusija? Tai – manipuliacijų šiuo klausimu šalies viduje rezultatas, o toms manipuliacijoms diriguoja kai kurie nacionaliniai lyderiai, įskaitant naująjį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini“.
„Kodėl dabar vyksta ši diskusija? Tai – manipuliacijų šiuo klausimu šalies viduje rezultatas, o toms manipuliacijoms diriguoja kai kurie nacionaliniai lyderiai, įskaitant naująjį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini“, – sakė jis.
Ko siekia šalys narės?
Praėjusią savaitę Vokietija sušaukė netikėtą dalies ES narių viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo 16-os valstybių lyderių.
Pabėgėlius priimti atsisakančios Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija boikotavo susitikimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kelia atsakomybės už prieglobsčio prašytojų pasidalijimo klausimą. Anot jų, nesugebėjimas pasidalyti atsakomybę lemia antrinę pabėgėlių migraciją ES viduje.
Prancūzija ir Ispanija nori laikyti pabėgėlius uždaruose patikros centruose tol, kol bus peržiūrėti jų prašymai suteikti prieglobstį.
Savo ruožtu naujosios populistinės ir prieš migrantus nusiteikusios Italijos vyriausybės premjeras Giuseppe Conte jau prakalbo apie planus atsisakyti Dublino konvencijos.
Praėjusią savaitę Italija neleido prie jos krantų prisišvartuoti gelbėtojų laivui „Aquarius“, gabenančiam 630 pabėgėlių. Galiausiai jie išsilaipino Ispanijoje.
Nepaisant šių skirtumų, šalys narės sutinka, kad reikia stiprinti išorines bloko sienas.
A.Merkel: „Mes visi sutariame, kad turime stabdyti nelegalią imigraciją, ir apsaugoti mūsų sienas“.
„Mes visi sutariame, kad turime stabdyti nelegalią imigraciją, ir apsaugoti mūsų sienas“, – sekmadienį po susitikimo sakė A.Merkel.
Centrai Afrikoje ir Albanijoje
ES jau dabar svarsto galimybę Libijoje, Nigeryje, Tunise, Maroke ir Egipte įsteigti patikros bei atrankos centrus. Juose nustačius, kad asmuo turi teisę gauti prieglobstį, jis būtų perkeliamas į Europą.
Kalbama ir apie panašių centrų įkūrimą Albanijoje.
Prancūzija ir Italija pritaria šiai idėjai.
Briuselyje įsikūrusio Migracijos policijos instituto direktorė Elizabeth Collett portalui „The Aljazeera“ teigė, kad artėjančiame viršūnių susitikime šis pasiūlymas sulauks daug dėmesio.
„Manau, kad Europos Komisija tiria (galimybes steigti centrus – red.), pastarąją savaitę EK apie tokią galimybę kalbėjo su įvairiais lyderiais. Daug šalių suvokia tai kaip būdą kalbėti apie dalijimąsi atsakomybe Viduržemio jūroje ir bandymą išspręsti kai kuriuos nesutarimus, susijusius (migrantų – red.) paieška ir gelbėjimu“, – sakė E.Collett.
Nors E.Collett nesitiki, kad šiame Bendrijos viršūnių susitikime bus susitarta dėl šių centrų įsteigimo, Lietuvos diplomatai 15min teigė, kad tokių platformų tikslas būtų „šiek tiek atbaidyti“ žmones nuo dažnai pavojingų bandymų jūra plaukti į ES.
Ką sako Afrikos lyderiai?
Už migraciją atsakingo ES pareigūno Dimitrio Avramopouloso teigimu, nė viena Afrikos šalis nesutiko, kad jų teritorijose būtų įsteigti tokie centrai.
Pirmadienį Italijos vidaus reikalų ministras M.Salvini susitiko su Libijos vicepremjeru Ahmedu Maiteequ ir aptarė tokių patikros centrų įkūrimą šalies pietuose.
A.Maiteeqas teigė, kad Libija „griežtai atsisako“ leisti užsienio šalims įsteigti šiuos centrus.
„Tai – visai nestebina, kadangi šalis turi spręsti kitas ir kur kas svarbesnes saugumo problemas, – sakė S.Torelli. – Ir kitos šalys turi problemų. Egiptas, kaip ir Libija ar Alžyras, laikydami pabėgėlius suėmimo centruose, paprasčiausiai negali garantuoti minimalių pagarbos žmogaus teisėms standartų. Tunisas, galbūt vienintelė tam tinkanti šalis, net neturi įstatymo, reglamentuojančio pabėgėlių statusą.“
S.Torelli: „Egiptas, kaip ir Libija ar Alžyras, laikydami pabėgėlius suėmimo centruose, paprasčiausiai negali garantuoti minimalių pagarbos žmogaus teisėms standartų. Tunisas, galbūt vienintelė tam tinkanti šalis, net neturi įstatymo, reglamentuojančio pabėgėlių statusą“.
Anot S.Torelli, tokie centrai galėtų padidinti socialinę ir politinę įtampą šalies viduje.
Tuo tarpu organizacijos „Tarptautinė krizių grupė“ Šiaurės Afrikos reikalų direktorius Issandras El Amranis tikino, kad Šiaurės Afrikos šalys nesutiko jų teritorijoje steigti tokius centrus – esą mano, kad Europa tokiu būdu nori joms užkrauti savo problemas.
Ar šie centrai – išeitis?
Anot E.Collet, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip šie centrai veiktų praktikoje.
„Sugebėjimas išlaikyti aukštus priėmimo ir individų saugumo standartus turi būti pagrindinis mūsų rūpestis. Tai pakankamai sunku padaryti ES viduje, matėme situaciją Graikijos salose, matėme situaciją Nigeryje“, – sakė ji.
S.Torelli atkreipė dėmesį, kad „nė žodžiu nebuvo užsiminta apie tai, kaip šie centrai galėtų veikti“.
Be to, lieka neaišku, kurios šalys narės priimtų asmenis, kuriems būtų suteiktas pabėgėlio statusas.
„Kaip tai gali skambėti realistiškai, kai beveik visos narės 2015 m. nesugebėjo iš Graikijos ir Italijos perkelti 160 tūkst. migrantų?“ – klausė S.Torelli.
S.Torelli: „Kaip tai gali skambėti realistiškai, kai beveik visos narės 2015 m. nesugebėjo iš Graikijos ir Italijos perkelti 160 tūkst. migrantų?“
I.El Amranio teigimu, tokiose šalyse kaip Libija, kuriose trūksta efektyvaus valdymo, ir spėjusiose pagarsėti žmogaus teisių pažeidimais, tokie centrai „tikrai nėra išeitis“.
Kurie klausimai svarbiausi?
Gruodį ES lyderiai įsipareigojo iki birželio pabaigos pasiekti susitarimą dėl prieglobsčio prašytojų, tačiau nepanašu, kad greitu metu bus rastas problemos sprendimas.
Anot S.Torelli, reikia kreipti dėmesį į Italijos ir kitų pietinių šalių pasiūlymus. Vis dėlto ekspertas mano, kad Italijos reikalavimai yra labiau nukreipti į vidaus elektoratą, o ne tam, kad juos priimtų ES narės.
Kitas svarbus klausimas – legalių migracijos kanalų užtikrinimas.
„Manau, kad vienintelis racionalus požiūris į migraciją yra teisėtų kanalų patekti į Europą suteikimas, – sakė S.Torelli. – Tai sumažins neteisėtą judėjimą ir galėtų srautams suteikti reguliarumo, jei ES pasiektų dvišalius susitikimus su skirtingomis kilmės šalimis.“
Galimi padariniai
S.Torelli mano, kad viršūnių susitikimas greičiausiai atspindės Europos susiskaldymą.
S.Torelli: „Nemanau, kad jie pasieks kokį nors realų ir praktišką susitarimą dėl migracijos. Pozicijos pernelyg skirtingos ir reikia pernelyg daug instrumentų“.
Tokios šalys kaip Vokietija siekia ilgalaikių sprendinių, kurie padėtų atremti kitose valstybėse augantį nacionalizmą – tokiose šalyse kaip Italija, Vengrija ir Austrija vis dar vyrauja nusiteikimas prieš migrantus.
„Nemanau, kad jie pasieks kokį nors realų ir praktišką susitarimą dėl migracijos, – sakė S.Torelli. – Pozicijos pernelyg skirtingos ir reikia pernelyg daug instrumentų.“
Tiesa, Lietuvos atstovai tikisi, kad susikalbėti pavyks – manoma, kad kažkoks susitarimas vis tiek bus, tik svarbu, jog nebūtų tarptautinės teisės pažeidimų.
Kas dar bus aptarta?
Manoma, kad bus priimti sprendimai mokesčių, skaitmeninėje ir inovacijų srityse.
Be to, Bendrijos lyderiai bent jau prieš įsismarkaujant krizei dėl migracijos planavo diskutuoti apie ES biudžetą 2021-2027 metams, gynybą ir ES bei NATO bendradarbiavimą – bus ruošiamasi Aljanso viršūnių susitikimui, vyksiančiam liepą.
Diplomatų teigimu, Normandijos ketverto derybose dėl situacijos Ukrainoje nuolat dalyvaujantys Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel tiesiog pareikš, kad situacija ir toliau nėra patenkinama, todėl sankcijos Rusijai bus paliktos.
Vis dėlto dabar atrodo, kad esminių sprendimų šiais klausimais ketvirtadienį ar penktadienį tikėtis nereikėtų. Antai diskusijų dėl biudžeto ir bendradarbiavimo su NATO viršūnių susitikimo programoje apskritai nebeliko – numatoma tik patvirtinti išvadas, kad bus dirbama toliau. Negana to, tai planuojama daryti kone konvejeriu – iki svarbiosios šalių narių vadovų vakarienės.
Aišku, progų pasisakyti per ES šalių lyderių vakarienę bus – ir dėl saugumo bei gynybos, ir dėl sanglaudos fondų paramos, ir dėl sankcijų Rusijai pratęsimo.
Naujasis Italijos premjeras Giuseppe Conte trečiadienį jau spėjo pareikšti, kad sankcijos Rusijai negali būti pratęsiamos automatiškai.
Bet tą patį kartodavo ir ankstesnių Italijos vyriausybių vadovai, ir tai nereiškia, kad sankcijų režimas žlunga ar yra žlugdomas.
Diplomatų teigimu, Normandijos ketverto derybose dėl situacijos Ukrainoje nuolat dalyvaujantys Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel tiesiog pareikš, kad situacija ir toliau nėra patenkinama, todėl sankcijos bus paliktos.
Vis dėlto, 15min žiniomis, kone neišvengiamos diskusijos dėl ES ir JAV santykių – ypač po Amerikos prezidento Donaldo Trumpo išsišokimų per Didžiojo septyneto susitikimą Kanadoje.
Esą gresia amerikiečių tarifai Europos kompanijų automobiliams, o tokių priemonių poveikis jau būtų kur kas rimtesnis nei smūgiai aliuminio ir plieno pramonei.
Taip pat turėtų aptartos vis dar besitęsiančios derybos dėl „Brexit“ ir euro zonos reformos. Vis dėlto šioms temoms skirtas penktadienis po sekinančios lyderių vakarienės, per kurią diskusijos dėl migracijos gali užsitęsti iki paryčių, tad akivaizdu, kad reikšmingesnių sprendimų nesitikima.
