40 metų radikalių kairiųjų pažiūrų Aleksis Cipras stojo prie Graikijos vyriausybės vairo, kai praeitą mėnesį buvo išrinktas žadėdamas atmesti Vokietijos palaikomą finansinės pagalbos programą, kurios sąlygas daugelis graikų laiko nepakeliamomis. Tačiau ketvirtadienį pirmąkart dalyvaudamas ES viršūnių susitikime Briuselyje jis nesulaukė beveik jokio palaikymo savo idėjoms.
Ketvirtadienį pirmąkart dalyvaudamas ES viršūnių susitikime Briuselyje jis nesulaukė beveik jokio palaikymo savo idėjoms
Šio nesusikalbėjimas, kartu su naujomis Atėnų kalbomis apie skolų nurašymą ir vieno A.Ciprui artimo laikraščio paskelbta karikatūra, kurioje Vokietijos finansų ministras vaizduojamas kaip nacis, ketinantis virti muilą ir gaminti trąšas iš graikų, rodo Bendrijoje atsivėrusį didžiulį atotrūkį tarp požiūrių, kuriam pašalinti veikiausiai nepakaks vieno ES finansų ministrų susitikimo, kurį planuojama surengti pirmadienį.
Viršūnių susitikimo, kuriame A.Cipras išdėstė savo argumentus, kodėl Atėnams turėtų butų sušvelnintos skolinimosi sąlygos, dalyviai sakė, kad visi elgėsi mandagiai, bet šaltai, o Graikijos lyderio kalba netapo pagrindo tolesnėms diskusijoms, nors kai kurie anksčiau baiminosi, kad pradedančiojo premjero pasisakymas įžiebs audringą polemiką.
Kai kurie netgi reiškė tam tikrą nusivylimą, kad tas epizodas buvo daug ramesnis, o Graikijos lyderis pasirodė esantis mažiau charizmatiškas negu daugelis prognozavo.
„Jie nesielgė provokuojančiai arba arogantiškai“, – sakė vienas ES diplomatas, pritardamas kitų šaltinių nuomonei, kad A.Cipras teišdėstė savo rinkimų kampanijos bendrąsias tezes, kurios dabar jau visiems puikiai žinomos.
„Tačiau buvo tam tikras atotrūkis nuo įprasto dalykiško (Europos Vadovų) Tarybos tono, kur kalbama tiesioginiais, konkrečiais terminais. (Graikijos premjero kalba) buvo veikiau apibendrinanti. Jis atkeliavo tiesiai iš rinkimų kampanijos – ir iš partijos, kuri anksčiau niekada nepriklausė jokiai vyriausybei“, – sakė diplomatas.
Kai kurie lyderiai neatrodė įdėmiai besiklausantys A.Cipro kalbos, tačiau Graikijos lyderis juo pamalonino, pasisakydamas už bendrą poziciją Rusijos atžvilgiu dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Tas pasisakymas išsklaidė nuogąstavimus, kad graikai blokuos sankcijas Maskvai per viršūnių susitikimą, kuriame didžiausio dėmesio sulaukė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, atvykę tiesiai iš Minsko, kur per maždaug 16 valandų trukusį derybų maratoną pavyko priimti sutartį, turinčią vesti į paliaubas tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų.
Susitikimo pirmininkas Donaldas Tuskas – buvęs Lenkijos premjeras, kurio tiesmukas vadovavimo stilius labai skiriasi nuo jo diplomatiškojo pirmtako belgo gebėjimo atlaikyti nesiliaujančius debatus – iš pat pradžių leido suprasti, kad nebus jokių diskusijų su A.Cipru ir kad jo šalies problemas bus palikta spręsti per finansų ministrų pasitarimus artimiausiomis dienomis.
Tačiau penktadienį, kai ekspertai pradėjo atsargiai svarstyti, kaip galėtų būti išspręstas ginčas tarp Briuselio ir Atėnų, dar toli gražu neatrodė, kad koks nors susitarimas gali būti priimtas jau ateinantį pirmadienį – juolab, kad trečiadienį per Eurogrupės pasitarimą ministrai netgi nesugebėjo sudaryti bendro spręstinų klausimų sąrašo.
Olandijos finansų ministras ir Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, kuris pirmininkaus pirmadienį vyksiančiam susitikimui, sakė padėtį vertinantis „labai pesimistiškai“, nors visos šalys tikisi, kad tam tikras Graikijos finansavimo paketas bus parengtas per ateinančias dvi savaites, prieš sukankant dabartinės finansinės pagalbos programos terminui, kai tos šalies bankai gali būti atkirsti nuo lėšų šaltinių.
„Žmonės daug nori, – sakė J.Dijsselbloemas. – (Graikijos) vyriausybės lūkesčiai siekia dangų. Bet galimybės, žinant jų ekonomikos būklę, yra labai ribotos. Taigi, vis dar reikia milžiniškų patikslinimų, o aš nežinau, ar sugebėsime tai išspręsti jau pirmadienį.“
„Pirmąjį žingsnį turi atlikti Graikijos vyriausybė“, – pridūrė jis.
