Lietuvos nuolatinis atstovas prie ESBO ambasadorius Giedrius Čekuolis atidarydamas renginį pažymėjo, kad žmogaus teisių ir nacionalinių mažumų situacija Kryme po Rusijos įvykdytos šio Ukrainos regiono aneksijos yra tarptautinės bendruomenės nepelnytai užmirštama, nors situacija tik blogėja, ypač kalbant apie Krymo totorių teises.
„Rusijos plačiai naudota argumentacija, kad Krymo okupacija susijusi su siekiu užkirsti kelią rusų nacionalinės mažumos persekiojimui, buvo atvirai kvestionuota tiek Jungtinių Tautų, tiek ESBO žmogaus teisių ekspertų. Prisidengimas figos lapeliu vykdant vienašališką Europos žemėlapio perbraižymą negali paslėpti grubaus Helsinkio baigiamojo akto principų pažeidimo“, – teigė G.Čekuolis.
Bendra Lietuvos ir Ukrainos iniciatyva supažindinti tarptautinę bendruomenę su žmogaus teisių pažeidimais Rusijos aneksuotame Kryme buvo pradėta Niujorke, surengus susitikimą su Jungtinių Tautų atstovais. Susitikimas Vienoje yra antrasis tokio pobūdžio informacinis renginys, skirtas ESBO delegacijoms ir tarptautinėms naujienų agentūroms. Jame svečių teisėmis dalyvavo Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas ir Maskvos Helsinkio grupės narys Andrejus Jurovas.
M.Džemilevas susitikime išsakė susirūpinimą, kad Krymo totoriai už savo principingą poziciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir separatistų surengto referendumo boikoto sulaukia grasinimų ir Rusijos statytinės Krymo valdžios yra vadinami ekstremistais. Tarptautinė bendruomenė buvo paraginta imtis aktyvių veiksmų prieš Rusijos bandymus nutildyti kitaminčius okupuotame Kryme bei siųsti nepriklausomas tarptautines žmogaus teisių ekspertų misijas, kurios užkirstų kelią žmogaus teisių pažeidimams.
Kalbėdamas apie rusų nacionalinės mažumos Kryme padėtį prieš šio regiono aneksiją, A.Jurovas pabrėžė, kad sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai nukreipti prieš rusus nebuvo fiksuoti, todėl Rusijos valdžios sprendimas įvesti karines pajėgas į Krymą prisidengiant šiuo pretekstu yra nepateisinamas.
