„Išvada dėl rinkimų yra tokia: Armėnijos parlamento rinkimai buvo konkurencingi ir gerai organizuoti, nepaisant trumpo pasirengimo laiko“, – per spaudos konferenciją pabrėžė K.Henriksen.
Vis tik ji pažymėjo, kad prieš rinkimus tvyro kraštutinė poliarizacija, skambėjo priešiška retorika.
„Be to, daugelis rinkimų apylinkių nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia, o moterų dalyvavimo lygis buvo žemas“, – sakė K.Henriksen.
ETPA stebėtojų misijos vadovas Georgijus Katrugalas savo ruožtu pareiškė, kad rinkimai buvo organizuoti laikantis įstatymų ir kad „rinkimų demokratinis pobūdis nebuvo pažeistas“.
„Pastebėjome nereikšmingų techninių pažeidimų, tačiau jie neverčia kvestionuoti demokratinės ir konstitucinės santvarkos, o tai yra labai svarbu rinkimams. Visiškai priimame rinkimų rezultatus“, – pridūrė jis.
N.Pašiniano partija pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, sušauktuose siekiant išspręsti politinę krizę po katastrofiško karo su Azerbaidžanu, gavo 53,92 proc. balsų, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai.
N.Pašiniano varžovo, buvusio prezidento Roberto Kočariano rinkimų blokas „Armėnija“ gavo 21,04 proc. balsų ir liko antroje vietoje, rodo rezultatai, gauti suskaičiavus balsus visose rinkimų apylinkėse.
Kad laimėtų rinkimus, partija ar blokas turi gauti mažiausiai 50 proc. ir vieną balsą.
Keliomis valandomis anksčiau, remdamasis preliminariais rezultatais, N.Pašinianas paskelbė pergalę rinkimuose, bet R.Kočariano blokas greit užginčijo rinkimų rezultatus ir pareiškė įtarimus klastojimu.
Sekmadienio rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug politinių jėgų – keturi blokai ir 21 partija, dauguma jų – prorusiškos.
Tačiau pagrindiniais šių rinkimų varžovais buvo laikomi 46 metų N.Pašinianas ir 66 metų R.Kočarianas, kurie abu prieš rinkimus į mitingus buvo surinkę didžiules savo šalininkų minias.
R.Kočariano rinkimų blokas pareiškė, kad nepripažins N.Pašiniano pareiškimo dėl pergalės, paskelbto suskaičiavus vos 30 proc. balsų.
„Šimtai signalų iš rinkimų apylinkių apie organizuotą ir planuotą klastojimą yra rimta priežastis nepasitikėti“, – sakoma bloko pareiškime. Jame nurodoma, kad blokas nepripažins rezultatų, kol nebus ištirti „pažeidimai“.
Sekmadienį vakare Generalinė prokuratūra paskelbė gavusi 319 pranešimų apie pažeidimus ir inicijavusi šešis kriminalinius tyrimus, susijusius su kyšiais rinkimų kampanijos metu.
Kritikai kaltina N.Pašinianą dėl daugelio teritorijų Kalnų Karabache ir aplink jį atidavimo Azerbaidžanui pagal karą užbaigusį, bet žeminantį paliaubų susitarimą, taip pat dėl pažadų įgyvendinti reformas netesėjimo.
N.Pašinianas sako turėjęs priimti paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkavo Maskva, kad šalis neprarastų daugiau žmonių ir teritorijų.
Per karą žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių, rodo naujausi Armėnijos ir Azerbaidžano skaičiai.
Be R.Kočariano, kuris yra kilęs iš Kalnų Karabacho ir valdė 1998–2008 metais, kokias nors partijas rinkimuose rėmė dar du posovietinės Armėnijos lyderiai. Visi šie trys buvę lyderiai yra opozicijoje N.Pašinianui.
Per tūžmingą rinkimų kampaniją kandidatai svaidėsi įžeidimais ir grasinimais. N.Pašinianas rinkimų kampanijos mitinguose demonstruodavo plaktuką, ragindamas rinkėjus suteikti jam „geležinį mandatą“ kritikams sutriuškinti, o R.Kočarianas savo ruožtu sakė, kad būtų pasirengęs kautis su premjeru dvikovoje.
