Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį iškart laimėjo prezidento rinkimus – antrojo rinkimų rato nebereikės. Jo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vadovaujamas aljansas laimėjo bendrą daugumą parlamento rinkimuose, rodo negalutiniai rezultatai.
Po rinkimų Turkijoje įsigalioja prezidentinė valdymo sistema, kuriai buvo pritarta per referendumą 2017 metų balandį. Tokiu būdu R.T.Erdoganas įgyja išplėstas galias, o tai, pasak oponentų, nuves prie vieno žmogaus valdymo.
„Rinkėjai turėjo tikrą galimybę rinktis, nors besibalotiruojantiems stigo sąlygų varžytis lygiomis galimybėmis“, – sakoma Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) bei Europos Tarybos Paralamentinės Asamblėjos (ETPA) bendros misijos pranešime.
Misija nustatė, kad rinkimų dieną procedūrų „bendrai buvo laikomasi“, bet atkreipė dėmesį į skaičiavimo ir lentelių sudarymo problemas, kai „teisiškai privalomi žingsniai dažnai būdavo praleidžiami“.
ESBO pareiškime taip pat nurodė, kad 10 proc. jos stebėtų atvejų rinkimų komitetai nedėjo antspaudų ant balsalapių.
Tačiau misija sakė, kad rinkėjai turėjo realią galimybę rinktis per „energingą“ kampaniją „itin poliarizuotoje politinėje aplinkoje“.
Anksčiau pirmadienį pagrindinis R.T.Erdogano varžovas Muharremas Ince paskelbė pripažįstantis pralaimėjimą ir balsavimo rezultatus, nors kampanija buvusi „neteisinga“.
Su R.T.Erdoganu varžėsi penki kiti kandidatai, tarp jų prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) kandidatas Selahattinas Demirtasas.
ESBO pažymėjo, kad per rinkimus buvo užpuolimų ir trukdymo, daugiausia prieš HDP.
Stebėtojai atkreipė dėmesį į R.T.Erdogano ir AKP „žymų pranašumą“ ir sakė, kad tai rodo „neproporcingai didelis“ valstybinės ir privačios žiniasklaidos informavimas.
Rinkimai vyko šalyje galiojant nepaprastajai padėčiai po 2016 metų nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą ir nušalinti R.T.Erdoganą. Pasak ESBO, dėl šių priemonių buvo ribojama raiškos ir susirinkimų laisvė.