Naują 56 vietų daugumą 101 nario parlamente Estijoje turėtų sudaryti dvi ir anksčiau koalicijoje buvusios partijos – socialdemokratai bei konservatyvioji „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL). Ir, žinoma, naujokė Centro partija.
Centro dešiniųjų Reformų partijos ir jos lyderio Taavi Roivo valdžioje nebelieka – jis pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.
37 metų T.Roivo vietą vyriausybės vadovo poste beveik neabejotinai perims ligšiolinis parlamento vicepirmininkas Jüri Ratas, kuriam yra 38-eri. Jis lapkričio pradžioje Centro partijos lyderio pareigose pakeitė veteraną Edgarą Savisaarą.
Būtent dėl akivaizdaus 66-erių E.Savisaaro palankumo Maskvai į politinius pokyčius Taline iš užsienio ir buvo pažvelgta tarsi į Kremliaus pergalę. Esą Centro partija akivaizdžiai prorusiška, tad Rusijos voratinklis esą nusitiesė ir į Estiją.
Tačiau daug estų žurnalistų niršta dėl tokio esą gana paviršutiniško požiūrio. Suprask, pareiškimais apie Centro partijos prorusiškumą galbūt ir buvo galima švaistytis prieš 15-20 metų, bet ne dabar, kai Estija yra tvirta ES ir NATO narė.
Dešinieji neteko svarbaus ginklo
Bene pirmasis užsienio žiniasklaidos priemonių ir jų korespondentų reportažus iš Estijos sukritikavo šalies visuomeninio transliuotojo ERR redaktorius Dario Cavegnas.
„Perskaičius „The New York Times“, „Die Zeit“ ar AFP rašinius apie permainas Estijoje būtų nesunku pamanyti, kad mūsų valstybė atsidūrė Rusijos įtakos zonoje, savotiškame pragare.
Yra du variantai: arba tie žurnalistai tiesiog neišmano Estijos vidaus reikalų, arba jie buvo suinteresuoti situaciją pavaizduoti blogesnę nei tikrovėje“, – piktinosi D.Cavegnas.
Dienraščio „Postimees“ žurnalistas Joosepas Värkas, kalbėdamas su 15min, sutiko su kolega – viskas ne taip paprasta, o kenčia Estijos įvaizdis.
„Centro partija prorusiška tik popieriuje. Taip, jie turi susitarimą dėl bendradarbiavimo su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, bet tie protokolai tiesiog yra. Jie niekada nebuvo panaudoti, jie įšaldyti.
Estijoje jau seniai kalbama, kad Reformų partijai ilgametę sėkmę užtikrino būtent centristų lyderis E.Savisaaras.
Be abejo, Edgaras Savisaaras buvo švelniai prorusiškas. Bet naujieji partijos vadovai tokie nėra. Negana to, ir daugelis estų taip nemano. Tad užsienio žiniasklaidos išvados pernelyg skambios – juk pasikeitė tik viena koalicijos partija. Kitos dvi akivaizdžiai provakarietiškos“, – 15min teigė J.Värkas.
Jis priminė, kad visos trys partijos, sudarydamos koalicijos sutartį, įsipareigojo išsaugoti ryšius su NATO ir ES, taip pat – skirti gynybai Aljanso rekomenduojamus 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Žinoma, nereikia pamiršti, kad visa tai politiniai žaidimai. Estijoje jau seniai kalbama, kad Reformų partijai ilgametę sėkmę užtikrino būtent centristų lyderis E.Savisaaras. Juk dešinieji galėjo nuolat kartoti, kad jis – Kremliaus draugas. Jie tai ir darė – per visus debatus“, – pridūrė J.Värkas.
Vietos rusus girdi tik Centro partija
D.Cavegnas irgi teigė, kad Centro partijos vadinimas prorusiška prasilenkia su realybe – juk su „Vieningąja Rusija“ susitarimus turi ir suomiškoji Centro partija, kurios lyderis Juho Sipilä jau pusantrų metų eina premjero pareigas.
„Kažkodėl nematome, kad užsienio žiniasklaida skelbtų pavojų dėl galimo Suomijos suartėjimo su Rusija“, – stebėjosi EER redaktorius.
Jis priminė, kad „Transparency International“ kasmet skelbiamame Korupcijos suvokimo indekse Estija neatsilieka nuo Prancūzijos ir lenkia nemažą dalį ES valstybių, tarp jų – ir Lietuvą.
„Estija priklauso ES, NATO – dėl to šalyje plačiai sutariama ir tam pritariama. Taip, Centro partija anksčiau visada aršiai kritikuodavo buvusias valdžias. Taip, Edgaras Savisaaras visada priklausė nuo šalies rusų paramos.
Tačiau svarbu pažymėti ir dar vieną priežastį, dėl kurios vietos rusai balsuoja už Centro partiją ir kuri visiems Estijoje yra akivaizdi. Juk visos kitos partijos nuo šios etninės mažumos yra nusisukusios“, – aiškino D.Cavegnas.
J.Värkas pritarė: „Be jokios abejonės. Pastarieji rinkimai parodė, kad tik Centro partijoje yra politikų, kurie nori išgirsti ir išgirsta rusų mažumą.
Kitos partijos bandė, bet rezultatų nepasiekė. Kažkiek pažangos pasiekė socialdemokratai, tačiau nedaug.“
Partneriai panoro pokyčių
Estijoje apie kokią nors Kremliaus pergalę apskritai nekalbama. Esą dabar jau buvusios valdančiosios koalicijos partnerės – Socialdemokratų partija ir IRL – susiginčijo su T.Roivo reformistais dėl ekonomikos politikos.
Socialdemokratai jau kuris laikas siekia, kad Estija atsisakytų visiems vienodo 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir pereitų prie progresinės sistemos.
Socialdemokratai jau kuris laikas siekia, kad Estija atsisakytų visiems vienodo 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir pereitų prie Šiaurės Europai įprastesnės progresinės sistemos. Lyg tyčia tokios pat nuomonės tradiciškai laikosi Centro partija.
„Ši partija jau daug metų kalba apie savo viziją dėl mokesčių, kuri, tiesą sakant, yra labai europietiška. Centristai pasisako už progresinių mokesčių ir kapitalo prieaugio mokesčio įvedimą. Tai Estiją pakeistų nuo apačios, nes dabartinė mokesčių sistema nė kiek nepanaši, į, pavyzdžiui, Vokietijos“, – tvirtino D.Cavegnas.
„Akivaizdu, kad bus pokyčių mokesčių sistemoje. Tiesą sakant, dar abejočiau, ar išties sukama į politinę kairę, bet tikrai siekiama pokyčių. Ekonomika auga po maždaug 2 proc. per metus, bet to negana.
Reformų partija prieš rinkimus žadėjo, kad toliau vysimės Šiaurės šalis. Tačiau dabar matome, kad šios valstybės vis dar gerokai turtingesnės, negana to, tolsta nuo Estijos. Natūralu, kad koalicijos partnerės nebuvo patenkintos“, – pridūrė ir J.Värkas.
Jo manymu, per pastaruosius metus daugybė estų įsiminė T.Roivo frazę apie tai, kad Estijoje viskas tvarkoje, o dėl to valdžia turi užsiimti tik „instrumentų derinimu“.
„Daugeliui žmonių ir kitų politikų tokie žodžiai pasirodė įžeidžiantys. Juk akivaizdu, kad dar reikia ilgai ir sunkiai dirbti“, – 15min pabrėžė J.Värkas.
J.Ratas visai kitoks nei E.Savisaaras
Koks premjeras bus J.Ratas, kuris 2005-2007 metais ėjo Talino mero pareigas ir anuomet buvo pašaipiai vadinamas E.Savisaaro klonu? Ar stabili bus naujoji dauguma?
„J.Ratas tikrai pasikeitė. Jau prieš dešimtmetį jis buvo gana atvirų pažiūrų politikas ir tuo skyrėsi nuo E.Savisaaro. Kaip jam seksis vadovauti vyriausybei, kol kas sunku pasakyti. Kabinete J.Ratas dar nėra dirbęs“, – 15min teigė J.Värkas.
Jis neatmeta, kad nesutarimų gali kilti pačioje Centro partijos frakcijoje – keli deputatai yra ištikimi E.Savisaarui ir jo prorusiškesnei krypčiai.
Be to, kai balandį J.Ratas dalyvavo Estijos olimpinio komiteto prezidento rinkimuose, jis vienu balsu pralaimėjo Urmui Soorumaa, o šalyje kalbama, kad tą balsą prieš būsimąjį premjerą atidavė būtent Centro partijos narys.
„Frakcija turi 27 narius. Iš jų apie 20 remia J.Ratą, o kiti septyni per partijos lyderio rinkimus palaikė E.Savisaarą. Bet iš pastarųjų galbūt tik du gali maištauti. Šiaip manau, kad frakcija bus vieninga – juk valdžioje partijos nebuvo jau labai ilgai. O valdžios nori visos partijos“, – tvirtino J.Värkas.
Centro partija vyriausybę pastarąjį kartą formavo dar 1995 metais, kai parlamento rinkimuose užėmė antrąją vietą. E.Savisaaras gavo vidaus reikalų ministro postą.
