Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ketvirtadienį išvyko į Niujorką paremti Estijos kampanijos už teisę dvejiems metams tapti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare.
Ministras taip pat dalyvaus penktadienį numatytame balsavime šiuo klausimu.
U.Reinsalu sakė, kad sprendimas kandidatuoti į nenuolatinės narės vietą Saugumo Taryboje buvo priimtas 2005 metais. Anot jo, šiuo tikslu buvo nuveiktas didžiulis darbas pristatant šalį ir jos užsienio politiką.
„Vykdydami šią kampaniją lankėmės įvairiuose pasaulio regionuose, – sakė U. Reinsalu. – Jeigu mums pasiseks, nenuolatinės narės statusas leis mums dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir kitoje veikloje, padėsiančioje toliau stiprinti Estijos pozicijas tarptautinėje arenoje bei įtaką regione.“
Jis pridūrė, kad aktyvus dalyvavimas tarptautinių organizacijų darbe ir indėlis į jų veiklą yra geriausias būdas užtikrinti Estijos saugumą.
Saugumo Taryba yra viena iš šešių pagrindinių JT institucijų. Ją sudaro 15 šalių – penkios nuolatinės narės, turinčios veto teisę, ir dešimt nenuolatinių narių, renkamų dvejų metų laikotarpiui.
Lietuva tapo pirmąja iš Baltijos šalių, išrinkta Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir dirbo joje 2014–2015 metais.
Dėl Rytų Europos grupei skirtos nenuolatinės narės vietos 2020–2021 metų laikotarpiui su Estija varžosi Rumunija.
Teisę dalyvauti balsavime šiuo klausimu turi visos 193 JT narės. Kad būtų išrinkta, Estijai per slaptą balsavimą reikia surinkti du trečdalius balsavime dalyvaujančių šalių balsų.
Nenuolatinių narių vietos Saugumo Taryboje paskirstomos regioniniu principu. Yra penkios regioninės grupės: Vakarų Europos, Rytų Europos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono, Afrikos.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra vienintelė institucija, kuri pagal tarptautinę teisę gali sankcionuoti karinės jėgos panaudojimą.
