Estijos parlamentas antradienį išrinko naujuoju šalies prezidentu buvusį Nacionalinio muziejaus direktorių Alarą Karis.
Už 63 metų A.Karį, kuris buvo vienintelis kandidatas, balsavo 72 įstatymų leidėjai, taip pat buvo suskaičiuoti aštuoni neužpildyti balsalapiai.
Kad būtų išrinktas valstybės vadovu, kandidatas 101 vietos parlamente turi užsitikrinti ne mažiau kaip dviejų trečdalių (68) deputatų palaikymą.
„Dėkoju visiems, balsavusiems už mane, taip pat tiems, kas nebalsavo. Pažadu būti geru partneriu Rygikogui. Labai jums ačiū“, – sakė A.Karis, buvęs Estijos valstybės kontrolierius.
Balsų skaičiavimą sutrikdė vieno konservatorių parlamentaro protestas dėl galimų procedūros pažeidimų.
Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) deleguotas deputatas Kalle Grunthalas pareiškė, kad kolegei iš Centro partijos Marikai Tuus-Laul dalyvaujant balsavime šalia jos pernelyg arti stovėjo rinkimų komiteto narys, galėjęs paveikti jos sprendimą.
M.Tuus-Laul buvo leista balsuoti iš automobilio parlamento komplekso kieme dėl sveikatos priežasčių.
Rygikogo pirmininkas Juri Ratas paprašė EKRE deleguoto parlamentaro pateikti protestą raštu ir paskelbė 30 minučių pertrauką.
A.Kario kandidatūrą iškėlė 59 Reformų ir Centro partijų deputatai. Per pirmadienį vykusį pirmąjį balsavimo ratą parlamentui nepavyko išrinkti prezidento – A.Karis tąsyk sulaukė 63 įstatymų leidėjų balsų.
1958 metų kovo 26 dieną gimęs A.Karis studijavo molekulinę genetiką ir vystymosi biologiją ir 2003–2007 metais dirbo Estijos gamtos mokslų universiteto rektoriumi, o 2007–2012 metais vadovavo Tartu universitetui. Valstybės kontrolieriaus poste jis dirbo nuo 2013 metų, o 2017-aisiais tapo Nacionalinio muziejaus direktoriumi.
A.Karis sutuoktinė Sirje Karis dirba Tartu miesto muziejaus direktore. Pora turi du suaugusius sūnus ir suaugusią dukterį.
Anksčiau duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ERR A.Karis sakė, kad vidaus politikos padėtis Estijoje yra „labai gera“.
Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Rusija jis pabrėžė, kad „ore kabo daug klausimų – pradedant sienų klausimu, baigiant čionykščiais piliečiais, kurie žvelgia veikiau į Maskvos, o ne Estijos pusę, taip pat jų padėtimi. Klausimų, dėl kurių [reikėtų] kalbėtis su rusais, nemaža.“
