Didėjantys Rusijos piliečių srautai kelia nerimą
Keturių šalių ministrų pirmininkų pareiškime pažymima, kad keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po ES, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.
„Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – taip pat sakoma premjerų deklaracijoje.
Pasak dokumento, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija sutarė dėl bendro regioninio požiūrio ir išreiškia „politinę valią ir tvirtą ketinimą nustatyti nacionalines laikinąsias priemones ES vizas turintiems Rusijos piliečiams“.
„Didėjantys Rusijos Federacijos piliečių srautai valstybėms, turinčioms sausumos sieną su Rusijos Federacija, jau seniai kelia nerimą“, – teigia užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Deklaracijoje nurodoma, kad turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turėtų įsigalioti kiekvienoje iš šalių atskirai iki rugsėjo 19 dienos.
Anot M.Adomėno, „įsigaliojimas užims tam tikrą laiką ir tas režimas įsigalios tuomet, kai įvyks visi teisminiai procesai ir bus priimti visi tam reikalingi teisės aktai“.
„Didžioji dalis vizų Rusijos piliečiams buvo išduota prieš Rusijos plataus masto agresiją Ukrainoje esant kitokioms geopolitinėms sąlygoms ir aplinkybėms“, – nurodoma dokumente, kurį pasirašė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Šalys taip pat sako palankiai vertinančios sprendimą sustabdyti ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo galiojimą kaip būtiną pirmąjį žingsnį, tačiau pažymi, kad reikia imtis „dar griežtesnių priemonių“ ir gerokai sumažinti išduodamų vizų, visų pirma turistinių, skaičių bei Rusijos piliečių srautą į ES ir Šengeno erdvę.
„Pabrėžiame, kad tai nėra visiškas uždraudimas atvykti, toliau galios teisėtos išimtys, dėl kurių bendrai susitarta, disidentams, humanitariniams atvejams, šeimos nariams, leidimų gyventi šalyje turėtojams, išimtys, susijusios su krovinių ir transporto paslaugų teikimo supaprastinimu, diplomatinėmis atstovybėmis, Kaliningrado asmenų tranzito supaprastinimu ir t. t. Mes visiškai palaikome būtinybę toliau remti Putino režimo priešininkus ir sudaryti jiems galimybes išvykti iš Rusijos“, – sakoma pareiškime.
Draudimai galios ne visiems
Bendrame susitarime buvo suderinti kriterijai, kuriuos atitinkantys Rusijos piliečiai galės būti įleisti:
- žmonės atvykstantys humanitariniais pagrindais,
- ES piliečių šeimos nariai,
- asmenys turintys leidimą gyventi ES ir ilgalaikes (D) vizas,
- diplomatai ir diplomatiniai kurjeriai,
- jūrininkai, vairuotojai ir kiti asmenys, vykdantys prekių logistiką,
- Rusijos piliečiai per Lietuvą tranzitu keliaujantys į Kaliningradą.
Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bus atsakingos už šių sprendimų įgyvendinimo užtikrinimą, kurį apibrėš papildytas nepaprastosios padėties nutarimas.
„Nauju punktu bus nurodoma, kad sienos apsaugos tarnyba bus įgaliota įleisti tik tuos Rusijos Federacijos piliečius, kurie atitiks tam tikrus vyriausybės nustatytus kriterijus“, – patikslino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
M.Adomėnas patvirtino, jog šiuo sprendimu nėra kuriama kažkokia nauja praktika ar pažeidžiami ES nutarimai. Baltijos šalys ir Lenkija siekia Šengeno sienų kodekso taikymo sugriežtinimo, pagal kurį asmenys norintys kirsti ES sieną turės įrodyti, jog atitinka numatytus kriterijus.
Nuo kovo pradžios per Lietuvą fiksuota apie 310 tūkst. Rusijos piliečių sienos kirtimo atvejų.
Estija priekyje, o Suomija vis dar laukia
Pirmoji apie šį sprendimą pranešė Estija.
„Postimees“ paskelbė, kad ketvirtadienį spaudos konferencijoje užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pranešė apie nuo rugsėjo 19 d. uždaromą sieną Rusijos piliečiams.
„Draudimas Rusijos piliečiams atvykti per išorines sienas prasidės rugsėjo 19 d. 12 val., nepriklausomai nuo to, kuri valstybė išdavė Šengeno vizą“, – sakė ministras, kurį cituoja „Postimees“.
U.Reinsalu pažymėjo, kad draudimas taikomas asmenims, keliaujantiems su turistinėmis vizomis, ir neturi įtakos tiems, kurie nori atvykti į šalį susitikti su giminaičiais ar dėl kitų humanitarinių priežasčių, taip pat diplomatams ar tolimųjų reisų vairuotojams.
Jis teigė, kad kreipimasis į Rusijos piliečius yra toks: „Nevažiuokite į Estiją su Šengeno viza, jūs čia nepageidaujami!“
Anksčiau apie panašių sprendimų svarstymą skelbė ir Suomija, tačiau trečiadienį Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto teigė, kad Helsinkis laukia Europos Komisijos išaiškinimo, ar šalis gali neįsileisti rusų, turinčių kitos šalies Šengeno vizas.
ES sprendimas švelnesnis
ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.
Antradienį už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pristatė siūlomą naują režimą ir tikimasi, kad jau artimiausiomis dienomis jam pritars bloko narės.
Rusai, prašantys išduoti Šengeno erdvės – 22 ES narių ir Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino – vizas, dabar mokės 85, o ne 35 eurų mokestį.
Standartinė prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė bus pailginta nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas truks iki 45 dienų. Bus sugriežtintos daugkartinėms vizoms taikomos taisyklės.
Prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys taip pat turės pateikti daugiau dokumentų – pagal visą patvirtinamųjų dokumentų sąrašą – ir nebegalės naudotis supaprastintu sąrašu, įtrauktu į susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo.
Europos Komisija taip pat pasiūlys ES šalims nepripažinti Rusijos pasų, išduotų okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva bando aneksuoti.
