„Kol kas nė vienas NATO šalių pareigūnas nenorėjo oficialiai patvirtinti šios informacijos. Bet tik ligi šiol. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Riho Terras, turintis Vokietijos Federacinės Respublikos ordiną už nuopelnus, laikraščiui „Bild“ davė interviu, kuriame patvirtino išskirtinį gruodžio teiginį“, – rašoma laikraštyje.
„Leiskite man aiškiai pasakyti: pratybose „Zapad 2017“ Rusija modeliavo didelio masto karinį NATO puolimą. Manevrai buvo nukreipti ne tik prieš Baltijos šalis, kadangi tai buvo serija mokymų, apimančių teritorijas nuo Tolimosios Šiaurės iki Juodosios jūros. Manevrų mastas ir apimtis gerokai viršijo tuos, kurie buvo oficialiai skelbiami“, – sakė R.Terras.
Interviu R.Terras teigė, kad Estijos ginkluotosios pajėgos kuria kibernetinius dalinius, taip pat kalbėjo, jog tarp rusakalbės šalies populiacijos nepastebimos antivyriausybinės nuotaikos.
Vokietija – Baltijos regiono raumenys
Tuo tarpu ekspertas Sebastianas Brunsas iš Kylio universiteto Saugumo politikos instituto „Der Tagesspiegel“ kalbėjo apie Baltijos jūros regione pastaraisiais metais įvykusius pokyčius.
„Pastaruosius 25 metus Baltijos jūra buvo laikoma „taikos jūra“. Dabar ji iš naujo tapo potencialia konflikto zona ir NATO strateginio intereso dalimi“, – tikino S.Brunsas.
Eksperto teigimu, Vokietija sau prisiėmė ypatingą vaidmenį. „Nė viena kita šalis, turinti priėjimą prie Baltijos jūros, neturi atitinkamų pajėgumų, todėl natūralu, kad mums tenka prisiimti atsakomybę vadovauti“, – teigė ekspertas.
S.Brunsas: „Pastaruosius 25 metus Baltijos jūra buvo laikoma „taikos jūra“. Dabar ji iš naujo tapo potencialia konflikto zona ir NATO strateginio intereso dalimi.“
„Der Tagesspiegel“ rašo, kad Vokietijos Rostoko mieste kuriama karinio jūrų laivyno valdyba, kuri, kaip tikimasi, bus pasiūlyta NATO kaip regioninė būstinė. „Tokiu būdu mes atkuriame galimybę operatyviai veikti taktiniu lygiu“, – leidiniui teigė kapitonas Johannesas Dumrese.
Anot jo, Vokietija vis dėlto neturėtų bijoti puolimo. „Situacija šiandien visiškai kitokia nei Šaltojo karo laikais“, – pabrėžė J.Dumrese.
„Šaltojo karo metu Baltijos jūra buvo laikoma „geležinės uždangos“ tęsiniu, tačiau vėliau „ji kariniu požiūriu iš esmės išnyko“. Galiausiai, suartėjimas su Rusija atrodė įmanomas, buvo kalbama apie strateginę partnerystę. Pasekmės Bundesverui (Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms – red.) yra žinomos. Tankų daliniai buvo panaikinti, buvo sudarytos specialiosios sausumos pajėgos“, – rašo „Der Tagesspiegel“ žurnalistė Ulrike Scheffer.
Anot jos, karinėse jūrų pajėgose iš 180 liko maždaug 100 laivų ir orlaivių.
Negalima pasikliauti JAV?
Vis dėlto 2014 m. situacija radikaliai pasikeitė. S.Brunso teigimu, „nuo 2014 m. Rusijos įtaka Baltijos jūroje vėl auga“. „Jėgos signalu“ S.Brunsas įvardijo bendras Rusijos ir Kinijos karinių jūrų laivynų pratybas, vykusias praeitą vasarą.
U.Scheffer: „Nei stebėtojai, nei NATO kol kas nesitiki karinės agresijos. Aljansas labiau tikisi vadinamosios hibridinės taktikos, naudojamos Ukrainoje: švelnių dūrių ir provokacijų, kurios pasėja neužtikrintumą ir baimę, ypač Baltijos šalyse.“
„Nei stebėtojai, nei NATO kol kas nesitiki karinės agresijos. Aljansas labiau tikisi vadinamosios hibridinės taktikos, naudojamos Ukrainoje: švelnių dūrių ir provokacijų, kurios pasėja neužtikrintumą ir baimę, ypač Baltijos šalyse“, – rašo U.Scheffer.
Žurnalistė rašo, kad „Rusijos kariniai lėktuvai vis pažeidžia Baltijos kaimynių oro erdvę“, o rusų laivai „sąmoningai veržiasi į svetimus teritorinius vandenis“. Anot jos, „visa tai – atskiri nepavojingi incidentai, tačiau puolamieji manevrai gali sustiprėti“.
„Jei Rusija trukdys keliauti jūra ar visai užblokuos jūrų kelią, tai bus katastrofa. Karo atveju Baltijos jūra NATO turi strateginę reikšmę kaip tiekimo maršrutas, kadangi susisiekimas geležinkeliais Baltijos šalyse yra prastas, o siauras sausumos koridorius Lietuvos-Lenkijos pasienyje, kurio vienoje pusėje – Kaliningradas, kitoje – Baltarusija, lengvai pažeidžiamas“, – tikina U.Scheffer.
Panašu, kad šioje situacijoje negalima pasikliauti JAV. S.Brunsas aiškina: „JAV turi kitokius prioritetas. Jos ir be to negali nieko suorganizuoti Baltijos jūroje.“ Anot eksperto, JAV karinis jūrų laivynas Baltijos šalis gali pasiekti tik dideliais laivais, kurie karo atveju jau pačią pirmą dieną taptų taikiniais.
U.Scheffer pabrėžia: „Visų pirma Bundesverui tai reiškia viena: reikia investicijų. Bundesveras jau užsakė penkias naujas korvetes. Jų kaina – 2,4 mlrd. eurų.“
Be to, užsakyti trys povandeniniai laivai, daugiafunkciai kariniai laivai ir priešmininė amunicija, tanklaiviai bei lėktuvai. „Beveik 3 mlrd. eurų taip pat planuojama skirti keturioms naujoms fregatoms įsigyti, kadangi laivynas pirmiausia reikalingas Baltijos jūros ribose“, – teigė U.Scheffer.
