„Reikia ištirti, koks buvo jų krovinys ir degalai, kiek jų buvo. Tuo remiantis buvo pasirinkti šie laivai. Pirmieji pasinėrimai prie jų liekanų, iš visko sprendžiant, turėtų įvykti jau šių metų vasarą“, – sakė ministerijos Jūros aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Kasparas Andersonas.
Estijos jūrų muziejaus jūrinės archeologijos specialistas Vello Massas sakė turįs duomenų, kad 1941 metų rugpjūčio 28–30 dienomis traukdamiesi iš Talino buvo paskandinti 46 laivai ir žuvo daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.
Jų nuolaužos guli Baltijos jūros dugne 80–115 metrų gylyje. Pasak V.Masso, laivuose buvę degalai jau tikriausiai suirę ir pavojaus aplinkai nekelia. Vis dėlto dugne tebesančios minos gali būti pavojingos.
„Šios minos dabar guli jūros dugne netoli laivų korpusų. Jas tikrina vietos narai mėgėjai“, – sakė archeologas.
Pagal sovietų ir nacių Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą Estija 1940 metais buvo aneksuota Sovietų Sąjungos kartu su kitomis Baltijos šalimis, o Talinas tapo pagrindiniu Baltijos laivyno uostu. Prasidėjus karui ir sparčiai artėjant vokiečių pajėgoms iš Talino 1941 metų rugpjūčio 28 dieną išplaukė 225 šio laivyno laivai: 151 karo laivas, 54 pagalbiniai ir 20 krovininių laivų.
Per šia pragaištingą evakuacija, pramintą „Rusijos Diunkerku“, Kronštato uostą šalia tuomečio Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) pasiekė tik 163 Baltijos laivyno laivai. Prasiveržti taip pat pavyko nenustatytam skaičiui mažų civilinių laivų ir valčių.
Vokiečių aviacija, artilerija ir minos paskandino 19 karo laivų ir katerių, 25 pagalbinius laivus ir 18 krovininių laivų.
Rugpjūčio 28 dieną ant minos užplaukus eskadriniam minininkui „Jakov Sverdlov“ žuvo jame buvęs Estijos sovietinės vyriausybės vadovas Johannesas Lauristinas.
