Ministras pirmininkas Juri Ratas, Centro partijos pirmininkas, pareiškė, kad po pusketvirtos valandos trukusių diskusijų jo partijos valdyba nusprendė atsisakyti pasiūlymo dalyvauti formuojant valdančiąją koaliciją.
Pasak jo, toks sprendimas priimtas, nes centristai nenori keisti mokesčių sistemos, o Reformų partija to reikalauja.
„Šie pokyčiai atims pinigus iš pensininkų, jaunų šeimų, sumažins vaikų pašalpas“, – tvirtino premjeras.
J.Ratas taip pat pabrėžė, kad jam nepatinka ultimatyvus reformistų tonas.
Centro partijos lyderio pavaduotoja, švietimo ministrė Mailis Reps aiškino, kad Reformų partijos pasiūlymams įgyvendinti prireiks 250 mln. eurų, kurie esą bus atimti iš nepasiturinčiųjų ir atiteks turtingiesiems sluoksniams.
Sekmadienio rinkimuose opozicijoje buvusi Reformų partija gavo 34 mandatus 101 vietos parlamente. Dabartinei valdančiajai Centro partijai atiteko 26 vietos parlamente.
Trečiadienį Reformų partijos lyderė Kaja Kallas pasiūlė centristams drauge formuoti koaliciją.
J.Rato vadovaujama Centro partija nori įvesti progresinius mokesčius bei leisti švietimo įstaigoms ir toliau dėstyti rusų kalba, o liberalai nepritaria nė vienam šių siūlymų.
K.Kallas patraukė savo pusėn 1,3 mln. gyventojų turinčios Baltijos šalies rinkėjus pažadais imtis verslui palankių iniciatyvų, tokių kaip mokesčių ir nedarbo draudimo įmokų mažinimas, turinčių padėti kurti naujas darbo vietas.
Aštriausias diskusijas prieš sekmadienį įvykusį balsavimą kėlė socialiniai ir ekonominiai klausimai, tokie kaip mokestinė našta ir viešosios išlaidos, taip pat įtampa dėl švietimo rusų kalba valstybinėse įstaigose bei atotrūkis tarp miestų ir kaimų gyventojų.
Centro ir Reformų partijos paeiliui valdo Estiją jau beveik tris dešimtmečius, po to, kai šalis išsivadavo iš Sovietų Sąjungos.
Abi politinės jėgos tvirtai pasisako už Estijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO, nes laiko ją atsvara kaimyninės Rusijos įtakai. Be to, abi partijos teikia pirmenybę išlaidas padedančioms mažinti griežtoms taupymo priemonėms, dėl kurių Estija turi vieną žemiausių skolos ir BVP santykių.
Ekspertai mano, kad padvigubėjusi rinkėjų parama kraštutinės dešinės partijai EKRE, rinkimuose užėmusiai trečią vietą ir užsitikrinusiai 19 vietų parlamente, liudija apie nepasitenkinimą griežtu viešųjų išlaidų mažinimu, dėl kurio itin nukentėjo Estijos kaimų gyventojai.
Pagal Konstituciją, ministras pirmininkas J.Ratas turi atsistatydinti naujajam parlamentui susirinkus į pirmąjį savo posėdį. Tada prezidentė Kersti Kaljulaid turės per 14 dienų paskelbti kandidatą į premjerus – prognozuojama, kad juo veikiausiai taps Reformų partijos lyderė.
K.Kallas yra Siimo Kallas – buvusio eurokomisaro, Reformų partijos lyderio ir premjero – dukra.
