„Jis nori, kad būtų sustabdytos sankcijos ir kad jį pripažintų valstybės vadovu – kad jis galėtų toliau dirbti“, – teigė E.M.Liimets.
Ministrės teigimu, svarbu išlaikyti naująjį ES užsienio reikalų ministrų susitarimą dėl išplečiamų sankcijų režimui ir šiuos suvaržymus pritaikyti.
„Mūsų vertinimu, svarbu, kad Europos Sąjunga išliktų vieninga ir savo veiksmais darytų įtaką Baltarusijai“, – tvirtino E.M.Liimets.
Pirmadieninis A.Merkel skambutis A.Lukašenkai buvo pirmasis Vakarų lyderio kontaktas su faktiniu Baltarusijos lyderiu nuo praėjusių metų prezidento rinkimų, kurių rezultatų ES nepripažįsta.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo poziciją – kad „pokalbiai su teroristais pavojingi“ – išsakė feisbuke.
„Pokalbiai su teroristais yra pavojingi, nes jie vyksta ne mūsų – teisės teritorijoje, o jų – chaoso ir propagandos teritorijoje. Savoje žaidimų aikštelėje net ir mažiausias, bet piktas diktatorius gali įgyti pranašumą ir įveikti kad ir didžiausią, geriausių norų kupiną demokratijos atstovą“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Jis teigė, kad Minsko režimas jau skleidžia informaciją, esą A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio metu buvo aptarta galimybė Vokietijai „pasiimti“ 2 tūkst. migrantų.
„Tokio pobūdžio pasiūlymas yra mirtinai pavojingas Europai, todėl jei jis buvo pateiktas, turėjo būti atmestas. Jis pavojingas dėl to, kad įtvirtintų migrantų legendą, kad į Europą galima pakliūti ir mėginant patekti nelegaliai, galima pakliūti ir mėtant akmenis į sieną saugančius pareigūnus.
Kalbėti apie tolimesnį srauto sustabdymą būtų beveik nebeįmanoma“, – rašė G.Landsbergis.