Trys partijos – centro dešinės Reformų partija, įtikinamai laimėjusi rinkimus, per kuriuos surinko 31,2 proc. balsų, centristinių pažiūrų partija „Eesti 200“ ir SDE – po ilgų derybų taip pat sutarė dėl vyriausybės programų ateinantiems ketveriems metams.
„Šis susitarimas užtikrina, kad Estija bus apginta, kad mes galėsime išlikti nepriklausoma ir savarankiška šalimi“, – per spaudos konferenciją pareiškė Reformų partijos lyderė Kaja Kallas, kuri premjero postą užima nuo 2021 metų sausio ir liks šiose pareigose naujos sudėties vyriausybėje.
Reformų partijos lydere 45 metų K.Kallas tapo 2018 metais. Naujasis ministrų kabinetas jai bus jau trečiasis.
Pagal trijų partijų susitarimą, septyni iš trylikos ministrų portfelių atiteks Reformų partijai, o po tris – SDE ir „Eesti 200“.
Ministro pirmininko poste liks K.Kallas, finansų ministro pareigas užims Martas Vorklaevas, gynybos ministerijai vadovaus Hanno Pevkuras, kultūros ministerijai – Heidy Purga, klimato ir gyvenamosios aplinkos ministerijai – Kristenas Michalas, socialinės apsaugos ministerijai – Signe Riisalo, o teisingumo ministerijai – Kalle Laanetas.
SDE pirmininkas Lauri Laanemets užims vidaus reikalų ministro postą. Socialdemokratų partijai taip pat atiteks sveikatos apsaugos ir darbo bei regioninės plėtros ministrų portfeliai.
Partijai „Eesti 200“ vyriausybėje atstovaus taip pat trys ministrai – užsienio reikalų ministras, kurio postą užims Margusas Tsahkna, švietimo ir mokslo ministrė Kristina Kallas bei ekonomikos ir skaitmeninių technologijų ministras Tiitas Riisalo.
Parlamento pirmininko postas atiteks „Eesti 200“ pirmininkui Lauri Hussarui.
Pasak K. Kallas, naujajai vyriausybei teks spręsti su finansais, saugumu, švietimu ir kitomis sritimis susijusius sunkius klausimus, nes tai „būtina Estijai“.
„Norime, kad Estija būtų apginta, kad būtų užtikrinta mūsų žmonių gerovė ir pragyvenimas, kad būtų sutvarkyti valstybės finansai, kad būtų saugomas švietimas, kalba ir kultūra, kad rytojus visiems būtų geresnis“, – sakė ji.
Pasak K. Kallas, svarbiausi naujosios vyriausybės darbotvarkėje bus gynybos ir saugumo klausimai.
„Pagrindinis rūpestis yra saugumas, – sakė K.Kallas, turėjusi omenyje kaimyninę Rusiją, kuri vis tęsia karą Ukrainoje. – Štai kodėl ateinančiais metais ... didinsime savo išlaidas gynybai.“
K.Kallas tvirtai remia Kyjivą, o Estija Ukrainai tiekia nemažai karinės ir humanitarinės pagalbos.
„Daug kas priklauso nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje. Tikiuosi, kad Ukraina laimės šį karą ir Rusija grįš į savo teritoriją“, – pridūrė ji.
Koalicinis susitarimas bus oficialiai pasirašytas pirmadienį.
