„Estijos pozicija dėl „Nord Stream 2“ projekto – tokia pat kaip ir dėl „Nord Stream 1“. Tai – politinio pobūdžio projektas, ir Estija supranta, kam tai reikalingas, kai „Nord Stream 1“ visos galimybės nėra panaudojamos“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovas, atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
Tokią nuomonę J. Ratas išsakė, komentuodamas į Briuselį taip pat atvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymą, jog „Nord Stream 2“ projektui neprieštaraujanti Vokietija energetikos srityje Vokietija yra tapusi „Rusijos įkaite“.
Pagal trečdalį Europos dujų rinkos kontroliuojančio Rusijos dujų giganto „Gazprom“ Europai peršamą projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti artimiausiais mėnesiais, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, kai baigs galioti jo sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė ir kai kurių kitų Europos šalių, įskaitant Lietuvos ir Lenkijos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Vienintelis šio projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
