Kaja Kallas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai daro savo rizika. Pasak jos, jei Rusijos pajėgos užpultų mokomąjį personalą, tai automatiškai neaktyvuotų NATO 5 straipsnio nuostatos dėl abipusės gynybos.
„Negaliu įsivaizduoti, kad jei kas nors ten nukentės, tai tie, kurie pasiuntė savo žmones, sakys: „Tai 5 straipsnis. Bombarduokime... Rusiją“. Tai ne taip veikia. Tai nėra automatiška. Taigi šie nuogąstavimai nėra pagrįsti.“
„Jei siunčiate savo žmones padėti ukrainiečiams . . žinote, kad šalyje vyksta karas, ir vykstate į rizikos zoną. Taigi jūs rizikuojate“, – pridūrė ji.
Kyjivui artimiausiais mėnesiais reikia pritraukti ir apmokyti šimtus tūkstančių karių, ir tai būtų veiksmingiau daryti Ukrainoje, o ne vežti karius ir ginkluotę į Lenkiją ar Vokietiją ir atgal, teigia Ukrainos ir Vakarų pareigūnai.
Kuomet Ukrainai, kurios ginkluotė ir karių skaičius yra mažesni nei Rusijos pajėgų, kyla problemų išlaikyti gynybines linijas, Europos lyderiai pradėjo keisti savo poziciją, kaip geriausiai padėti Kyjivui.
JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas ketvirtadienį užsiminė, kad europiečiai „galų gale, laikui bėgant“ pasieks savo tikslą dėl didesnio karių skaičiaus siuntimo į Ukrainą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šiais metais sakė, kad svarstoma siųsti karius į Ukrainą, argumentuodamas, kad svarbu, jog Maskva spėliotų, kiek toli Vakarai nueis, kad padėtų Kyjivui. Atsakydamos į tai, dauguma NATO narių atmetė galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Estijoje tokiam žingsniui reikalingas parlamento pritarimas, sakė K.Kallas. „Tai atviri vieši debatai, bet manau, kad dabar neturėtume nieko atmesti“, – sakė ji.
Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių – Lietuvos ir Latvijos – pareigūnai sako, kad jų saugumas glaudžiai susijęs su Ukrainos sėkme. Jie baiminasi, kad jos pralaimėjimas paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vėliau išbandyti NATO vienybę, greičiausiai Baltijos regione.
Šiuos nuogąstavimus sustiprino Maskvos pasiekimai stiprinant gynybos pramonės bazę ir praėjusiais metais patvirtinti kariniai planai didinti kariuomenės buvimą Rusijos šiaurės vakaruose.
K.Kallas tvirtino, kad pagalba Ukrainos pajėgoms mokyti jos pačios teritorijoje, o ne kur nors kitur Europoje, nebūtų eskaluojanti.
„Visa Rusijos propaganda yra apie tai, kad ji kariauja su NATO, todėl jiems nereikia pasiteisinimo. Kad ir ką mes darytume savo pusėje... jei jie norės pulti, jie puls“, – kalbėjo Estijos premjerė.
Estija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų ir didžiausia Kyjivo karinė donorė, vertinant pagal BVP dalį.
Estijos vadovė teigė, kad Ukrainos sąjungininkai neturi bendro tikslo Ukrainoje: vieni, kaip Estija, yra įsipareigoję siekti Ukrainos pergalės, o kiti nori, kad ji nepralaimėtų.
„O jei neturite tikslo, neturite ir strategijos. Neturite taktikos, kaip tą tikslą pasiekti. Ir būtent tai man kelia nerimą“, – sakė ji.
„Kai kas sako: „Ukrainiečiai neturėtų pralaimėti“. Kiti sako: „Mes turime dirbti dėl Ukrainos ir pergalės“. O tai nėra tas pats“, – pastebėjo K.Kallas.
„Mūsų tikslas gali būti tik pergalė, bet Ukraina pati apibrėš, kas ta pergalė yra“, – sakė ji ir pridūrė, kad Ukrainos pergalės apibrėžimas yra visiškas jos teritorijos išlaisvinimas.