Pasak atstovų, K. Kallas ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos lyderiai anksčiau buvo drauge nusprendę nepozuoti bendrai COP28 nuotraukai, jei dalyvautų ir A. Lukašenka. K. Kallas anksčiau taip pat atšaukė savo dalyvavimą viename renginyje, nes žinojo, kad dalyvaus Baltarusija.
„Dideliuose renginiuose logistika labai sudėtinga ir reguliuojama. COP28 organizatoriai per pozavimą bendrai nuotraukai valstybių vadovams skyrė vietas priekinėse eilėse, o premjerams – galinėse eilėse. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos lyderiai į fotosesiją nuvyko drauge, Lukašenkos tuo metu ten nebuvo. Valstybių ir vyriausybių vadovus organizatoriai palydėjo į jiems paskirtas vietas“, – sakoma pranešime.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Lenkijos vadovais Edgaru Rinkevičiumi bei Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) boikotavo bendrą nuotrauką JT klimato kaitos susitikime COP28, kadangi jai pozavo ir autoritarinis Baltarusijos lyderis.
„Būtų veidmainiška stovėti petys petin su valstybės, tapusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą placdarmu, vadovu ir it niekur nieko diskutuoti apie pasaulio ateitį ir klimato kaitą. Baltarusijos režimas prisideda prie pasaulio ateities naikinimo ir kartu su Rusija yra atsakingas už tai, kas vyksta Ukrainoje – nuo žmonių žūčių iki katastrofiško poveikio aplinkai“, – prezidento komunikacijos grupės BNS perduotame komentare sakė G. Nausėda.
„Tai vadinama šeimos nuotrauka. Lukašenka nepriklauso šeimai, kuriai mes norime priklausyti“, – pridūrė prezidentas.
„Kai valstybių ir vyriausybių vadovai jau buvo išrikiuoti, paskutinę minutę taip pat pasirodė Baltarusijos prezidentas. Stovėdami pirmosiose eilėse Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pamatė Lukašenką atvykstant ir išėjo. Estijos ministrė pirmininkė, kuri stovėjo galinėse eilėse tarp beveik 150 valstybių ir vyriausybių vadovų, nematė Lukašenkos atvykimo ar kolegų išėjimo ir buvo [...] nufotografuota“, – nurodė estų vyriausybės atstovai.
Vakarų valstybės kaltina A. Lukašenką leidus Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu Ukrainai pulti, leidžiant Maskvai dislokuoti taktinius branduolinius ginklus šalyje.
Dar iki 2022-ųjų Rusijos pradėto karo Ukrainoje autoritarinis lyderis buvo smerkiamas už susidorojimą su opozicija, demokratinių laisvių varžymą, migrantų antplūdį į rytines ES nares.
