„Įvykiai Ukrainoje primena, jog laisvė nėra kažkas savaime suprantama. Siekiant išsaugoti laisvę reikia kasdien dirbti savo namuose, dirbti su sąjungininkais Europoje ir su sąjungininkais už Atlanto. Estijai akivaizdus Lenkijos kaip lyderės bendradarbiaujant saugumo srityje mūsų regione vaidmuo, o geriausias to pavyzdys – Varšuvoje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas“,– sakė T.H.Ilvesas ir pažymėjo, kad pasikeitus saugumo situacijai regione vis didesnę reikšmę įgija NATO, kaip gynybos aljanso, buvimas regione.
Įvykiai Ukrainoje primena, jog laisvė nėra kažkas savaime suprantama.
„Mūsų sąjungininkai daug padarė stiprinant saugumo erdvę Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o nuolatinė antžeminių dalinių rotacija bus mūsų kitas bendras žingsnis“,– sakė prezidentas.
Estijos vadovas pažymėjo pasiruošimo kovai, atitinkančio naujus iššūkius, užtikrinimo svarbą. „Tai aiškiai reikš, kad mes, kaip ES ir NATO narės, turime geriausius ir patikimiausius sąjungininkus regione“,– sakė T. H.Ilvesas.
Prezidentas savo kolegos iš Lenkijos vizitą į Taliną pavadino simboliniu.
„Visų pirma todėl, kad prezidentas Duda priėmė sprendimą savo pirmą vizitą kaip valstybės vadovas surengti į Estiją. Tai dar kartą patvirtina gerus ir glaudžius mūsų valstybių, turinčių tas pačias vertybes, santykius. O antra, šiandien mes minime 76-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines. Ir Estija, ir Lenkija žino bei atmena, kokią kainą daugeliui tautų reikėjo sumokėti už šį slaptą sandėrį“,– sakė T.H.Ilvesas.
Aštuonių valstybių atstovai Taline pasisako už tarptautinį komunizmo nusikaltimų tyrimą
Taline sekmadienį vykstančioje konferencijoje, surengtoje per Molotovo-Ribbentropo pakto tarp Stalino ir Hitlerio, kuriuo Rytų Europa 1939-aisiais buvo padalyta į įtakos sferas, metines, aštuonių valstybių atstovai paskelbė bendrą pareiškimą dėl tarptautinės institucijos, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus, įsteigimo ir nusprendė dėl šio tikslo sušaukti ekspertų grupę.
Aštuonių valstybių atstovai paskelbė bendrą pareiškimą dėl tarptautinės institucijos, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus, įsteigimo ir nusprendė dėl šio tikslo sušaukti ekspertų grupę.
Bendrą pareiškimą dėl to padarė Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Gruzijos teisingumo ministerijų atstovai.
„Dėl komunizmo ir nacizmo nusikaltimų žuvo ar savo artimųjų žūtį patyrė milijonai žmonių. Didžiulius nuostolius patyrė ir estų tauta. Jeigu komunistinė okupacija būtų užsitęsusi dar bent vienai kartai, tai estų, kaip tautos, sunykimas būtų tapęs nebegrąžinamu“, – sakė Estijos teisingumo ministras Urmas Reinsalu.
Jis pridūrė, kad jei nacizmo nusikaltimai buvo įvertinti tarptautiniame tribunole Niurnberge, tai komunistinių režimų nusikaltimai šiuo metu nepatenka į nei vienos tarptautinės institucijos kompetenciją, todėl Estija siūlo sudaryti daugiašalį susitarimą dėl tarptautinės institucijos, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus, organizavimo.