Anot KaPo, paaiškėjo, kad vadinamoji tautiečių savanoriško grįžimo programa, kurią Rusija vykdo nuo 2007 metų, nepakankamai įtikina tikslinę grupę, todėl visi kaltinimai dėl masinės rusakalbių mažumų diskriminacijos „kelia juoką“.
„Pernai Kremliaus į skaldymą nukreipta Kremliaus politika kentėjo tiek nuo naujų idėjų, tiek nuo išteklių stokos. Dėl to patiriamus nuostolius mėginama kompensuoti įprastu naratyvu – agresyviai primetamu istorijos traktavimu“, – pažymima „KaPo“ ataskaitoje.
Saugumo policija rašo, kad Rusijos ambasados Estijoje ir prokremliškų jėgų entuziazmas daugiausia susijęs su pastangomis atgaivinti prisiminimus apie Raudonosios armijos „išvadavimus“ Estijoje 1944 metais.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šiemet buvo ruošiamasi didelio masto Pergalės dienos minėjimui gegužės 9 dieną, stengiantis į jį pritraukti tiek Rusijos, tiek kitų valstybių jaunimo.
Anot „KaPo“, rodomas didelis susidomėjimas žmonėmis, kurie anksčiau studijavo Rusijos universitetuose, o dabar gyvena Estijoje.
„Iš pažiūros vyksta aukštųjų mokyklų absolventų organizacijų socializacija, tačiau iš tikrųjų domimasi šių žmonių kontaktais, dabartine jų veiklos sritimi, galimybėmis išnaudoti juos savo politiniais ir komerciniais tikslais, taip pat saugumo srityje“, – nurodoma dokumente.
Saugumo policija „pavojingais“ laiko Kremliaus mėginimus plėtoti bendradarbiavimą jautriose srityse, ieškoti tiesioginių kontaktų su vietos valdžia, sudaryti susitarimų švietimo srityje, trukdant Estijos gyventojų integracijai ir tokiu būdu įgyvendinant Maskvos skaldymo politikos tikslus, pažymėjo KaPo.