„Rusijos ambasados pareiškimas buvo prastai suformuluota ir įžeidžianti propaganda. Pareiškime ir įraše socialiniuose tinkluose buvo pateiktos tarpusavyje nesusijusios temos ir nebuvo adekvačių argumentų, ir tuo norėta įžeidžiančiai užsipulti Estijos užsienio reikalų ministrę“, – sakė su ambasadoriumi susitikęs Užsienio reikalų ministerijos vicekancleris Martas Volmeris.
M.Volmeris atkreipė dėmesį, kad Estija pagal neseniai paskelbtą Pasaulio spaudos laisvės indeksą pirmauja ir užima ketvirtą vietą reitinge.
Pasak vicekanclerio, lentelės apačioje esančios šalys, tarp jų – Rusija, galėtų daug ko pasimokyti iš Estijos, kaip užtikrinti spaudos laisvę ir demokratinę plėtrą.
URM pabrėžė, kad spaudos laisvė, žiniasklaidos nepriklausomybė ir žurnalistų apsauga yra svarbios Estijos užsienio politikos temos. Vasario mėnesį Užsienio reikalų ministerijoje vyko aukšto lygio tarptautinė žiniasklaidos laisvės konferencija, o su spaudos laisve susiję klausimai yra vienas iš ministerijos prioritetų.
Išvakarėse Rusijos ambasada Taline paskelbė pareiškimą, kuriuo užsipuolė Estiją ir E.-M.Liimets dėl vieno Rusijoje populiaraus judėjimo „Nemirtingasis pulkas“ (Bessmertnyj polk) lyderių išvarymo ir abejojo žiniasklaidos laisve šioje Baltijos šalyje.
Estijos saugumo policijos departamento teigimu, Aleksejus Jesakovas daug metų viešai kurstė tarpvalstybinę neapykantą ir skleidė prokremlišką propagandą, rašė dienraštis „Postimees“.
Rusijoje gegužės 9-ąją minint Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną „Nemirtingasis pulkas“ daugelyje miestų rengia eitynes, per kurias gyventojai neša Antrajame pasauliniame kare kovojusių savo giminaičių nuotraukas. Vis dėlto kritikai kaltina šią iniciatyvą skleidžiant prokremlišką propagandą.
A.Jesakovas taip pat teisino Rusijos agresiją Ukrainoje, dalyvavo kontrabandinėje veikloje Ukrainos rytuose, nurodė Saugumo policija.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Estija uždraudė retransliuoti daugiau nei 20 Rusijos propagandinių televizijos kanalų ir užblokavo maždaug septynias svetaines, pažymi „Postimees“.