Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand: „Saugumo situacija nenuspėjama dėl Rusijos veiksmų“

Gegužės 19-20 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje susitiks NATO užsienio reikalų ministrai, kurie padės pagrindą būsimam liepos mėnesio viršūnių susitikimui Varšuvoje.
Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand
Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Praėjusių metų liepos mėnesį Estijos užsienio reikalų ministre tapusi 52 metų diplomatė, buvusi ambasadorė Rusijoje ir JAV Marina Kaljurand 15min pabrėžė, kad nors Baltijos valstybės ir neturi bendros pozicijos, tačiau daugeliu klausimu jų nuomonės yra beveik identiškos.

Kaip vieną svarbiausių naujienų Estijos diplomatijos vadovė pabrėžė spartėjantį Juodkalnijos prisijungimo procesą. Be to, bus tęsiamas NATO atsako į agresiją stiprinimas ir atgrasymo strategijos plėtra.

– Ko Estija, ar visos Baltijos šalys, sieks šiame susitikime? Ar galima tikėtis vieningos Baltijos valstybių pozicijos?

– Tai reguliarus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Estijos ir viso NATO aljanso tikslas bus pasiruošti Varšuvos susitikimui. Turėsime padėti pamatus tiems sprendimams, kurie bus priimti susitikime ir jų politiniam pritaikymui aljanse.

Turėjau kelis susitikimus su savo kolegomis Lietuvoje ir Latvijoje ir nors neturime formalios bendros pozicijos, bet sakyčiau, kad dėl bendros saugumo aplinkos, turėsime beveik identiškas pozicijas susitikime aptariamais klausimais.

Estijos užsienio reikalų ministrės Marinos Kaljurand ir Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimas

– Kokias konkrečias temas aptarsite Briuselyje? Ar Estija sieks, kad specifiniai klausimai būtų įtraukti į darbotvarkę?

– Darbotvarkė, kuria Estija yra patenkinta, apims NATO požiūrį į grėsmes 360 laipsnių kampu. NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas, NATO požiūris į Rusiją, partnerius ir pagalbos misija Afganistane.

Sveikiname tai, kad Juodkalnija pasirašys prisijungimo protokolus, kurie leis šiai šaliai dalyvauti NATO diskusijose susitikimuose visuose lygmenyse. Po to, kai prisijungimo protokolai bus patvirtinti visose aljanso valstybių sostinėse, tikimės, kad jau 2017 metais Juodkalnija taps 29-ąja NATO nare.

– Kokia Estijos pozicija dabartinės saugumo situacijos Baltijos jūros regione klausimu?

– Saugumo situacija išlieka nenuspėjama dėl Rusijos veiksmų ir agresyvios laikysenos kaimyninių valstybių atžvilgiu. Pastaruoju metu matėme agresyvius veiksmus ir sąjungininku, veikiančių šiame regione, atžvilgiu.

Nepaisant to, NATO parodė vienybę ir solidarumą atsakydama. Taip bus ir toliau.

Eesti Kaitsevägi nuotr./Estijos Skautų bataliono kariai
Eesti Kaitsevägi nuotr./Estijos Skautų bataliono kariai

– Kaip Estija vertina Kremliaus teiginius, kad Amario karinė bazė ir joje dislokuoti NATO karo lėktuvai destabilizuoja saugumo situaciją regione?

– Metas aiškiai pasakyti: niekas, ką daro NATO, nėra nukreipta prieš kažką. NATO pagal apibrėžimą yra gynybinis aljansas ir dabartiniai sprendimai yra daromi tam, kad būtų apsaugoti sąjungininkai.

Amario karinė oro bazė, iš kurios vykdoma Batijos oro policijos misija, užtikrina ne tik Estijos ar Baltijos valstybių, bet ir viso regiono saugumą. Ji neturi jokios įtakos taikos ar saugumo destabilizavimui regione.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis