„Iš Rusijos ateinantys prašymai duoti interviu turi bet kokiu atveju uždegti raudoną šviesą, nes tos šalies valstybinių žiniasklaidos priemonių, visų pirma televizijos, negalima traktuoti kaip žurnalistikos, ir mes neturėtume talkinti Rusijos valdžiai jos propagandinėje veikloje“, – leidiniui sakė Estijos vyriausybės patarėja žiniasklaidos klausimais Helin Vaher.
Pasak jos, Estijos žinybos turi pavyzdžių, kai „interviu buvo savavališkai sumontuoti“.
Estijos gynybos ministro atstovas spaudai Andresas Sanga savo ruožtu pabrėžė, kad „bendraujant su Rusijos žiniasklaida neįmanoma visada vadovautis laisvos žiniasklaidos taisyklėmis ir dažnai yra protingiau apskritai atsisakyti bendravimo“. Jis patarė prieš duodant interviu Rusijos leidiniams pasitarti su kitomis valstybės įstaigomis.
Šios valstybės įstaigos ir visų pirma saugumo policija taip pat rekomenduoja neprarasti budrumo bendraujant su Rusijos žiniasklaida.
„Galimybė per interviu Rusijos valstybinei televizijai perduoti mūsų žinią yra lygi nuliui, bet galima būti šimtu procentų tikriems, kad tie interviu bus pasitelkti Rusijos vykdomai veiklai, kurios tikslas – daryti įtaką“, – sakė saugumo policijos vadovas Andresas Kaharas.
Praėjusią savaitę šalyje įsiplieskė diskusijos dėl bendravimo su Rusijos žiniasklaida, kurias išprovokavo Estijoje kuriamo rusų kalba transliuosiančio kanalo ETV vyriausiosios redaktorės Darjos Saar interviu vienai iš Rusijos televizijų.
