Estijos parlamentui ir premjerei išsiųstame pareiškime sakoma, kad miškų kirtimas negali būti intensyvinamas prisidengiant pastangomis lėtinti klimato pokyčius ir argumentuojant, kad medienos produktuose ilgam užkonservuojama didelis kiekis anglies.
Nepriklausomi tyrimai patvirtina, kad Estijos miškai dėl per intensyvių kirtimų tapo į atmosferą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltiniu, nurodė aktyvistai.
Aplinkosaugos organizacijos pabrėžė, kad išmetamų anglies junginių kiekį sumažinti ir tvarią miškininkystę užtikrinti būtų galima mažinant kirtimų apimtis, o ne jas didinant, kaip aplinkos ministras pasielgė šią savaitę.
-
Miškų naikinimas pasaulyje įgavo pagreitį: naikiname ne tik miškus, naikiname ir patys save
-
Byrantis Nacionalinis miškų susitarimas: besitraukiantys visuomenininkai ir toksiška aplinka
-
Grįžta didelio susidomėjimo pernai sulaukusi iniciatyva „Menininkai, saugantys miškus”
-
Akcija „Miškas“: aplinkosaugininkai tikrina miškus Vilniaus mieste
„Aplinkos ministras skleidžia informaciją, kuri yra žalinga aplinko apsaugai, priima aplinkai žalingus sprendimus, remdamasis klaidinga informacija ir neatsižvelgdamas į visuomenės iniciatyvų ir Estijoje atliktų tyrimų rezultatus, – sakoma bendrame pranešime. – Aplinkos ministras priėmė sprendimų, grindžiamų paneigta informacija.
Kaip nurodo Mokesčių ir muitų valdyba, pjautinės medienos importas [dabar] yra didesnis negu buvo tokiu pačiu laikotarpiu praeitais metais ir didesnis negu ne kartą sakė ministras. Gavęs naujos informacijos ministras savo teiginių nepataisė.“
„Šiais savo veiksmais aplinkos ministras visiškai ignoruoja žmonių iniciatyvą apsaugoti šalies miškus nuo regeneracinių kirtimų, kuri balandžio 26 dieną buvo įteikta Rygikogui [parlamentui] ir prie kurios prisidėjo 41 organizacija bei 3 769 piliečiai, – pabrėžė pareiškimo autoriai. – Reikia pažymėti, kad kreipimasis apsaugoti šalies miškus nėra kreipimasis saugoti gamtą, kaip ministras klaidingai teigia, mėgindamas nutildyti visuomenės iniciatyvos signatarus.“
Asociacijos pareikalavo, kad E.Savisaaras nedelsdamas atsistatydintų. Jos pridūrė, kad valstybinės miškotvarkos bendrovės RMK sudarytų ilgalaikių sutarčių informacija tebelaikoma paslaptyje ir kad RMK medieną parduoda žemesne nei rinkos kaina, tokiu būdu tiesiogiai kenkdama valstybei.
Pareiškime sakoma, kad E.Savisaaro sprendimai slopina vietos gyventojų iniciatyvas Estijos miškams ir visuomenei ypač svarbioms vietoms išsaugoti, o tai prieštarauja tiek Europos Sąjungos aplinkosaugos įstatymams, tiek Orhuso konvencijai.
„Aplinkos ministras klaidina visuomenę manipuliatyviais teiginiais, kad plynieji kirtimai naudingi klimato kaitos padarinių mažinimui. Kalbos apie tvarius medienos produktus negali pateisinti plynųjų kirtimų prisidengiant klimato gelbėjimu.
Pasak Aplinkos ministerijos, Estijos miškai dėl per intensyvių kirtimų tapo anglies dvideginio išmetalų šaliniu. Esant tokiai padėčiai, išmetamų anglies junginių kiekis galėtų būti sumažintas ir tausojanti miškininkystė galėtų būti užtikrinta sumažinant plynųjų kirtimų apimtis“, – sakoma aplinkosaugos organizacijų pranešime.
