Visą ataskaitą anglų kalba rasite čia.
Rusijos lyderystė tikisi, kad globali epidemija privers Vakarus koncentruotis į vidaus politiką ir ekonomines problemas. Tikimasi, kad dėl pandemijos šiose šalyse iškils populistiniai ir ekstremistiniai judėjimai, bus pakenkta vertybėmis pagrįstai Vakarų visuomenių institucinei vienybei.
Rusija yra pasiruošusi pakurstyti šias tendencijas, todėl 2021 metais Maskva vykdys įtakos operacijas, skirtas pagilinti susiskaldymą tarp Vakarų visuomenių, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lygiu, rašoma ataskaitoje.
Pasak Estijos žvalgybos, Rusija sieks diskredituoti Vakaruose pagamintas vakcinas nuo COVID-19. Šmeižto kompanijomis Rusija tikisi pasaulinėje rinkoje sukurti palankesnę poziciją savo vakcinoms, taip pat pasirodyti kaip pirmoji iš didžiųjų pasaulio galių, radusį išeitį COVID-19 pandemijai.
Ilgalaikis Rusijos tikslas – ES sankcijų panaikinimas ir palengvinimas mainais nedarant jokių nuolaidų.
Tai, kad JAV prezidentu tapo Joe Bidenas, nepakeis Kremliaus darbotvarkės Jungtinių Valstijų atžvilgiu – ji išliks konfrontacinė, nurodoma ataskaitoje.
Rusijos strateginis prioritetas – kaimynystė, ypač Ukraina ir Baltarusija. Tačiau 2020-ųjų konfliktas Kalnų Karabache parodė, kad Rusijos „kieme“ bus pasiektas daugiapoliškumas, regione įsitvirtinant Turkijai. Be to, Kinija, investuodama į Vidurio Aziją, didina įtaką šiame regione.
„Šalutinis daugiapoliškumo efektas: Rusija turi pripažinti augančią Turkijos ir Kinijos įtaką kaimynystėje“, – rašo ataskaitos autoriai.
Pasak žvalgybos, Rusijos politika kaimynystėje nesikeičia, ji neprisideda prie demokratinių principų ir laisvų rinkimų įtvirtinimo, todėl ateinančiais metais regione greičiausiai kils naujos krizės, kurios Estijos ir Europos saugumui kels tiesioginių bei netiesioginių grėsmių.
