Estijos užsienio žvalgybos vadovas Mikkas Marranas patvirtino, kad maždaug keturi tūkstančiai atvykstančių NATO karių turėtų pasirengti Rusijos provokacijoms Baltijos valstybėse.
M.Marrano teigimu, šis vokiečių, britų, kanadiečių ir kitų Vakarų valstybių karių dislokavimas privers Maskvą ieškoti būdų, kaip pavaizduoti tai kaip Vakarų agresiją ir savotišką okupaciją.
Estija priims apie 800 britų karių. Tai reiškia, kad šie jaunuoliai turės pasirengti galimoms provokacijoms. Rusijos žvalgyba gali organizuoti sekso spąstus, užfiksuoti juos su prostitutėmis, provokuoti konfliktus baruose ir naktiniuose klubuose, šantažuoti dėl tariamų nusižengimų.
M.Marranas taip pat pastebėjo, kad vis labiau populiarėja įsiveržimas į socialinių tinklų paskyras ir karių duomenų vagystės. Vėliau šie duomenys paskelbiami kartu su tariamai diskredituojančia informacija.
M.Marranas taip pat pastebėjo, kad vis labiau populiarėja įsiveržimas į socialinių tinklų paskyras ir karių duomenų vagystės.
Sprendimas dislokuoti NATO narių pajėgas Baltijos valstybėse buvo priimtas praėjusių metų liepos mėnesį vadovų susitikime Varšuvoje, Lenkijoje. Jį lėmė Rusijos agresija Ukrainoje ir Krymo aneksija.
Kremlius itin pasipiktino šiuo sprendimu ir jau pavadino jį agresija bei provokacija.
„Mes dar kartą ir dar kartą esame provokuojami, nuolat provokuojami ir laukiama mūsų reakcijos“, – sakė Vladimiras Putinas.
Pirmoji provokacija – Lietuvoje
Praėjusią savaitę Lietuvos politikams ir žiniasklaidos priemonėms buvo išsiuntinėtas laiškas, teigiantis tariamą Vokietijos karių nusikaltimą Jonavos rajone – merginos išprievartavimą. Po faktų patikrinimo buvo paskelbta, kad tai melagingas pareiškimas.
Lietuvos teisėsauga ėmėsi tirti šį melagingą pranešimą ir ieškoti jo autoriaus. Vėliau paaiškėjo, kad laiškas buvo atsiųstas iš šalies, nepriklausančio Europos Sąjungai.
NATO generalinis sekretorius norvegas Jensas Stoltenbergas teigė, kad ši provokacija Lietuvoje primena, kad reikia išlikti budriems.
„Manau, kad tai, ką matėme Lietuvoje, primena, kad turime priešintis tokioms istorijoms, primena, kodėl svarbi laisva ir nepriklausoma žiniasklaida“, – teigė J.Stoltenbergas.
