Estijos žvalgyba įvertino Rusijos atakos prieš Baltijos šalis tikimybę

Rusijos strateginis tikslas – pavergti Ukrainą ir taip ryžtingai pakeisti Europos saugumo architektūrą – per metus nepasikeitė.

Pasak estų žvalgybos, šalis agresorė tebėra įsitikinusi, kad karo Ukrainoje aplinkybėmis laikas yra jos pusėje. Kremliaus mobilizuoti rezervai yra treniruojami, prarastą karinę techniką keičia mobilizacijos sandėliuose saugoma ginkluotė, o tuo pat metu Rusija sistemingai naikina svarbią Ukrainos civilinę infrastruktūrą, tikėdamasi palaužti ukrainiečių valią gintis.

Minėtoje ataskaitoje užfiksuota, jog Rusija, ko gero, planuoja, kad, pasibaigus mokymams, 2023 m. pirmoje pusėje, mobilizuotą rezervą panaudos naujam puolimui. Nepaisant patirtų nuostolių ir problemų, su kuriomis šalis susiduria kurdama naujas ginklų sistemas, Rusija ketina tęsti karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Estų žvalgyba: Rusija mano, kad Baltijos šalys yra pažeidžiamiausia NATO dalis, todėl NATO ir Rusijos konflikto atveju jos taptų karinio spaudimo objektu, pridūrė estų analitikai.

Šiuo tikslu Kremlius planuoja mobilizuoti papildomus žmogiškuosius ir pramoninius išteklius kariniams veiksmams paremti, ieškodamas galimybių apsirūpinti ginklais ir šaudmenimis iš kitų šalių, pavyzdžiui, Irano, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos, atkreipė dėmesį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Palydovinėse nuotraukose – Kyjivo link judanti Rusijos karinės technikos kolona

Nors Vladimiras Putinas vis dar, regis, tiki, kad laikas žais Rusijos naudai ir jam pavyks priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo Kremliaus sąlygomis, anksčiau ar vėliau Rusija susidurs su realybe.

Ekspertų nuomone, tolesnis Vakarų šalių pasirengimas paremti Ukrainą yra labai svarbus, nes tik taip gali išaugti Rusijos sprendimo tęsti karą kaina.

Grėsmė Baltijos šalims

Estų analitikai įvertino, jog karinis puolimas prieš Estiją 2023 metais yra mažai tikėtinas, nes netoli šalies sienos dislokuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai šiuo metu dalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje. Tačiau imperinės Rusijos ambicijos užsienio politikoje gerokai padidino grėsmę šios Baltijos šalies saugumui.

Jei Rusijai diplomatiniu ar kariniu požiūriu Ukrainoje pavyktų pasiekti sėkmę, analitikai padarė prielaidą, kad Kremliaus politinio ir karinio spaudimo Baltijos šalims rizika automatiškai padidėtų dar šio dešimtmečio viduryje.

„AFP“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos Estijoje, už 100 km nuo Rusijos sienos

Rusijos ginkluotosios pajėgos šiemet planuoja surengti manevrus „Zapad 2023“. Terminas „manevrai“ yra Rusijos karinio žargono dalis, paprastai vartojama apibūdinti didelio masto strategines pratybas, kurios vyksta daugiau nei viena strategine kryptimi.

Ekspertai: labai tikėtina, kad Rusija pirmenybę teiks savo karinių pajėgumų, susilpnintų per karą Ukrainoje, atkūrimui netoli Estijos valstybinės sienos.

Rusijoje įprastą kasmetinį kariuomenės mokymų ciklą vainikuoja bendros strateginės pratybos, kurios kasmet rotuojamos tarp keturių karinių apygardų (pavyzdžiui, „Kavkaz 2020“, „Zapad 2021“ ir „Vostok 2022“), tačiau pagal savo mastą jos ne visada priskiriamos manevrams.

Rusijos raketos pataikė į Kramatorsko centrą

+15

Suplanuotos strateginės pratybos „Zapad 2023“ nėra reguliari strateginių pratybų rotacijos dalis, vietoje jų turėtų būti organizuojamos „Centr 2023“ pratybos.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos ekspertai nurodė, kad nukrypimas nuo numatyto mokymų ciklo, kai tuo pat metu vyksta kariniai veiksmai Ukrainoje, ir rengiamos didelio masto bendros strateginės pratybos Vakarų strategine kryptimi gali būti vertinamas kaip atgrasymo priemonė, grėsmė Vakarams bei Rusijos gyventojų patriotizmo kurstymas.

Rusija užtikrinta, kad Baltijos šalys yra pažeidžiamiausia NATO dalis, todėl NATO ir Rusijos konflikto atveju jos taptų karinio spaudimo objektu, pridūrė estų analitikai.

Jų nuomone, labai tikėtina, kad Rusija pirmenybę teiks savo karinių pajėgumų, susilpnintų per karą Ukrainoje, atkūrimui netoli Estijos valstybinės sienos.

Kiekybinis šių dalinių pajėgumų atkūrimas užtruks iki ketverių metų. Baltijos šalys tebetiki, jog Rusija vis dar turi pakankamai jėgos, kad galėtų daryti didelį karinį spaudimą regione.