Estijos žvalgybos vadovas atsako, kada ir kaip Rusija gali pradėti karą su Vakarais

Tokią nuomonę interviu transliuotojui „Deutsche Welle“ išsakė Estijos užsienio žvalgybos departamento vadovas Kaupo Rosinas.

Jis teigė, kad V.Putinas gerbia NATO, tačiau būtina užtikrinti, kad ši pagarba būtų išlaikyta ir ateinančiais metais. Kartu Estijos žvalgybos vadovas mano, kad Rusija gali sukelti pasaulinį ginkluotą konfliktą, jei V.Putinas supras, kad „iš tokios situacijos gali išeiti nepaliestas, kad jam gali pavykti išsisukti“.

Pasak K.Rosino, norint nustatyti, kada prasidėtų galimas potencialus karinis konfliktas su Rusija, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių. Pirmasis iš jų – „kaip baigsis konfliktas Ukrainoje“.

„Ir nuo to priklausys Rusijos, kuri šiuo atveju yra agresorė, tolesnis kelias. Jei po Ukrainos ir Rusijos karo susiklostys tokia situacija, kad Rusija, tarkime, išeis iš jo kaip nugalėtoja, kaip labai savimi pasitikinti valstybė, ji visus skaičiavimus atliks remdamasi šia nauja situacija“, – tikino K.Rosinas.

Todėl, pabrėžė Estijos žvalgybos vadovas, Vakarai turėtų būti suinteresuoti, kad Rusija iš karo su Ukraina išeitų kaip susilpnėjusi valstybė, kurios valdžiai teks spręsti vidaus problemas, su kuriomis ji gali susidurti pralaimėjimo atveju.

K.Rosinas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „V.Putinas neišgyvens Rusijos pralaimėjimo“.

Antrasis lemiamas veiksnys, pasak Estijos žvalgybos vadovo, yra tai, kiek laiko prireiks rusams atkurti arba sukurti naujas ginkluotąsias pajėgas.

Žvalgybos tarnybos vadovas pabrėžė, kad reikia nepamiršti, jog Rusijos ginkluotosiose pajėgose šiandien yra keliais šimtais tūkstančių karių daugiau nei prieš plataus masto invaziją į Ukrainą. Be to, Maskva plečia amunicijos ir modernių ginklų, kurių dalis dar nebuvo panaudota kare Ukrainoje, gamybą.

Tačiau, pasak K.Rosino, Rusija per artimiausius kelerius metus nesugebės atkurti dabartinio žmogiškųjų išteklių ir įrangos nuostolių lygio.

Anksčiau Estijos užsienio žvalgybos tarnyba teigė, kad Rusija rengiasi karinei konfrontacijai su Vakarais per artimiausią dešimtmetį, tačiau ją gali atgrasyti atsakas – karinių pajėgų stiprinimas.

Be to, Estijos gynybos pajėgų karinė žvalgyba anksčiau pareiškė, kad Rusija turi pakankamai išteklių kovoti 2025 m. ir vėliau, nepaisant didžiulių nuostolių mūšio lauke.

15min primena, kad Lietuva nuosekliai didina investicijas į šalies gynybą ir kartu su partnerėmis iš kitų NATO šalių yra pasiruošusi atsakyti į galimą Rusijos agresiją.