Premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) tai pavadino pasienio incidentu.
Estija nurodė, kad tik nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje, Maskva užginčijo plūdurų, kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis, įrengimą.
„Šiais metais Rusija paskelbė, kad nesutinka su maždaug pusės planuojamų [plūdurų] vieta“, – teigiama Estijos sienos apsaugos tarnybos pareiškime.
„3 val. (vietos ir Lietuvos laiku) [...] pasieniečiai pastebėjo, kad Rusijos Federacijos pasieniečiai pradėjo šalinti plūduriuojančius ženklus“, – priduriama jame.
K. Kallas teigė, kad Talinas kreipėsi į Maskvą dėl informacijos.
„Tai pasienio incidentas, kurio tikslias aplinkybes aiškinamės“, – sakė ji žurnalistams.
Premjerė pridūrė, kad „Rusija naudoja su siena susijusias priemones, kad sukeltų baimę ir nerimą, kuriais sėja nesaugumą mūsų visuomenėje. Matome platesnį to modelį“.
Rusija šių Estijos kaltinimų nekomentavo.
Anksčiau šią savaitę pasirodė informacija apie Kremliaus planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija.
Pagal Rusijos gynybos ministerijos parengtą dokumentą, apie kurį pranešė leidinys „The Moscow Times“, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis.
Anot jo, pasienyje su Lietuva esą būtų peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.
Pasirodžius šiai informacijai, Baltijos šalių ir suomių lyderiai trečiadienį nurodė bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją. Jie taip pat ragino be reikalo nepasiduoti sumaiščiai.
Vėliau tą pačią dieną visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“ pranešė, kad iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva.
Pasak „Yle“, dokumentas iš svetainės išimtas po to, kai vienas karinis diplomatinis šaltinis Rusijos naujienų agentūroms pareiškė, kad Maskva esą neketina peržiūrėti sienų Baltijos jūroje.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį tvirtino, kad planai – nepolitiniai. Vis dėlto, jo teigimu, „konfrontacijos lygis regione reikalauja imtis priemonių šalies saugumui užtikrinti“.
Dėl šių planų į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos atstovas, jo pareikalauta pateikti paaiškinimus.
