Prieš 15 metų rusams užpuolus šią šalį, Rusija vis dar yra okupavusi Sakartvelo dalis – Abchaziją ir Pietų Osetiją.
„Teroristinis Rusijos režimas jau seniai sistemingai nepaiso teritorinio vientisumo principo, kuriuo grindžiama tarptautinė teisė. Sakartvelas yra šio režimo auka, o žiaurus Rusijos užkariavimo karas Ukrainoje yra dar vienas to pavyzdys“, – sakė M.Tsahkna.
„Istorijoje ne kartą patyrusi Rusijos okupaciją, Estija pasisako už tai, kad šiurkštūs Rusijos tarptautinės teisės pažeidimai Sakartvele nebūtų pamiršti. Raginame kitas šalis rasti sprendimus, kurie padėtų Sakartvelui atkurti visišką visos savo teritorijos kontrolę“, – teigė užsienio reikalų ministras.
2008 metais, po ne vienerius metus trukusios įtampos dėl Tbilisio pastangų užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais, Maskva surengė invaziją į Sakartvelą.
Karas truko penkias dienas, po kurių Rusijos pajėgos buvo dislokuotos dviejuose separatistiniuose regionuose. Kremlius pripažino juos nepriklausomais po to, kai tarpininkaujant ES buvo paskelbtos paliaubos.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.