Lietuva ir Lenkija savąsias pastatė greičiau, nes jų projektai buvo ne tokie sudėtingi ir pažangūs, sakė ministras, reaguodamas į buvusio estų diplomatijos vadovo Urmas Reinsalu išsakytą kritiką.
Jį cituoja estų visuomeninis transliuotojas ERR.
„Matau, kad Urmas Reinsalu su jam įprastu įžūlumu pradėjo diskusiją jam ne visai aiškia tema. Jis teigia, kad Estijos tvora gali būti baigta statyti iki 2025 metų Norėčiau paprieštarauti, ar tikrai kas nors nori statyti tvorą su skylėmis ir technologiniais trūkumais? Ji būtų graži ant popieriaus, bet nenaudinga realybėje“, – socialiniuose tinkluose rašė L.Laanemetsas.
Ministras teigė, kad naujoji Estijos tvora negali būti tiesiogiai lyginama su Lenkijos ir Lietuvos nutiestosiomis.
„Pirma, vienoje iš šių šalių tvora buvo pastatyta be viešųjų pirkimų. Nemanau, kad Estijoje būtų teisinga, kad šimtas milijonų eurų valstybės lėšų būtų panaudota tokiu būdu. Antra, Lenkija ne visiškai pastatė tvorą, bet paliko atvirus plotus, kurie yra pelkėtose vietovėse. Estijos pasienio tvora taip pat bus statoma pelkėse, naudojant specialius sprendimus ir technologijas. Tokie statybos procesai nėra tokie greiti kaip statant ant tvirto pagrindo“, – teigė ministras.
„Estijos pasienyje dislokuotos kameros ir stebėjimo įranga veiks per saugų ryšį, kurį kontroliuoja tik Estija ir kuriuo kaimyninė šalis negali trukdyti ryšio duomenų srautui ir, pavyzdžiui, negali blokuoti kamerų vaizdų perdavimo. Taip yra ne visose šalyse, todėl kitur statybos darbai vyksta sparčiau“, – pridūrė jis.