Sekmadienio rytą per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus premjeras Hailemariamas Desalegnis aiškino, kad nepaprastoji padėtis įvedama, nes buvo padaryta „didžiulė“ žala turtui.
„Mūsų piliečių saugumas mums svarbiausia. Be to, norime padaryti galą infrastruktūros projektų, švietimo institucijų, sveikatos priežiūros centrų, administracijos ir teisingumo pastatų niokojimui“, – per valstybinę televiziją „Ethiopian Broadcasting Corporation“ sakė H.Desalegnis.
„Pastarojo meto įvykiai Etiopijoje sukėlė pavojų šalies vientisumui, – pridūrė jis. – Nepaprastoji padėtis nepažeis pagrindinių žmogaus teisų, įtvirtintų pagal Etiopijos konstituciją, taip pat nepaveiks diplomatinių teisių, numatytų pagal Vienos konvenciją.“
Internetas daugelyje Etiopijos vietų buvo blokuotas, sekmadienį pranešė gyventojai. Vyriausybė internetą blokavo daugiau kaip savaitę, kad protestuotojai nesinaudotų socialine žiniasklaida kviesdami šalininkus į demonstracijas.
Dideliuose miestuose Oromijos regione vyko neramumai ir dideli smurtiniai protestai, kurių dalyviai reikalavo didesnių laisvių. Daugiau kaip 50 žmonių žuvo spalio 2 dieną per spūstį Bišoftu mieste, kuri kilo policijai panaudojus ašarines dujas ir kulkas prieš protestuotojus, susirinkusius per Iričos Padėkos šventę, oromų etninės grupės kultūroje žyminčią drėgnojo metų laiko pabaigą.
Praėjusią savaitę žuvo amerikietė mokslininkė, kuriai pataikė protestuotojų sviestas akmuo. Buvo taikomasi į kai kurias firmas, įtariamas ryšiais su vyriausybe, kuri savo šalį reklamuoja kaip vieną geriausių Afrikos ekonomikų.
Su valstybe susijęs transliuotojas „Fana Broadcasting Corporate“ pranešė, kad išpuoliai prieš tekstilės, plastiko, cemento ir vandens išpilstymo į butelius gamyklas Sebetos mieste netoli sostinės Adis Abebos paveikė daugiau kaip 40 tūkst. darbininkų.
Sekmadienį antivyriausybiniai protestai tęsėsi. Daug į sostinę ir iš jos vedančių kelių blokavo protestuotojai, o į tuos, kas bandė pravažiuoti, akmenis svaidė iš už krūmų iššokantys žmonės, sekmadienį telefonu naujienų agentūrai AP pasakojo liudininkai.
„Yra pakankamai priežasčių įvesti Etiopijoje nepaprastąją padėtį“, – sakė Mekelės universiteto teisės dėstytojas Abiy Chelkeba.
„Padėtis daugelyje rajonų Oromijos regione tapo tokia sunki, kad teisėsaugos agentūros pačios tapo taikiniais ir buvo labai intensyviai atakuojamos. Be to, šalies konstitucinei tvarkai iškilo pavojus. Apskritai konstitucijos apibrėžtoms vertybių sistemoms, tokioms kaip pagarba šalies vėliavai ir valdymo sistemos laikymasis, yra pavojuje“, – sakė jis.
Be to, Etiopijos pareigūnai iškvietė diskusijoms Egipto ambasadorių Etiopijoje Aboubakrą Hefny. Etiopijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius su egiptiečių diplomatu kalbėjosi internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame esą matyti, kaip uždrausto Oromų išvadavimo fronto nariai dalijasi scena su, pasak Etiopijos valstybinio transliuotojo, egiptiečiais.
