Spalio mėnesį Norvegijos Nobelio komitetas paskelbė, kad 43 metų Abiy Ahmedui Nobelio taikos premija buvo paskirta už pastangas išspręsti pasienio konfliktą su kaimynine Eritrėja.
Taip pat buvo pagerbtos jo pastangos tarpininkauti Rytų Afrikoje ir demokratinės reformos, kurių jis ėmėsi savo šalyje, ilgai valdytoje autoritariškų lyderių.
Po Abiy Ahmedo atėjimo į valdžią 2018 metų balandį Etiopija padarė įspūdingą pažangą, bet dabar taikos procesas su Eritrėja įstrigo, o premjero reformos, kuriomis siekta atverti Etiopiją, paradoksaliu būdu pakurstė etninę įtampą.
Susidūręs su tokiais iššūkiais jauniausias Afrikos lyderis per ceremoniją gėlėmis išpuoštoje Oslo rotušėje, dalyvaujant Norvegijos karališkajai šeimai ir garbiems svečiams, ragino vienytis.
„Nėra „mūsų ir jų“, – sakė jis. – Esame tik „mes“, nes mus visus sieja bendras meilės, atlaidumo ir susitaikymo likimas.“
2018 metų liepos 9 dieną, po istorinio susitikimo Eritrėjos sostinėje Asmaroje, Abiy Ahmedas ir Eritrėjos prezidentas Isaias Afwerki oficialiai nutraukė du dešimtmečius po 1998–2000 metų pasienio konflikto trukusią aklavietę tarp jų šalių.
Tai įvyko vos trys mėnesiai po Abiy Ahmedo atėjimo į valdžią.
„Taikos bendražygis“
Antradienį Abiy Ahmedas gyrė savo eritrėjietį „partnerį ir taikos bendražygį“, kartu su juo pelniusį Nobelio premiją.
Eritrėjos lyderis I.Afwerki vadovauja šiai valstybei nuo jos nepriklausomybės paskelbimo 1993 metais.
„Suprantame, kad mūsų valstybės nėra priešės. Jos yra tapusios bendro priešo, vadinamo skurdu, aukomis“, – kalbėjo Abiy Ahmedas.
Etiopijos premjeras, pats anksčiau buvęs karys, taip prisiminė karo baisumus ir pasakojo, kaip jo visas dalinys buvo nušluotas eritrėjiečių artilerijos bombardavimo. Tąsyk jis liko gyvas tik dėl to, kad trumpam išlindo iš apkaso pataisyti antenos.
„Karas yra pragaro įkūnijimas visiems jame dalyvaujantiems“, – pripažino Abiy Ahmedas.
Pasirašius taikos sutartį su Asmara abiejų šalių susitaikymo procesas buvo itin spartus: buvo atidarytos ambasados, atnaujinti skrydžiai ir rengti regioniniai susitikimai.
Vis dėlto ilgainiui „Abiy manija“ išblėso, o dabar premjeras susiduria su dideliais iššūkiais.
Abiejų šalių sausumos siena dabar vėl uždaryta, o jos demarkacijos klausimai lieka neišspręsti.
„Šiuo metu šis darbas atrodo įstrigęs“, – sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.
„Norvegijos nobelio komitetas viliasi, kad jūsų ankstesni pasiekimai, kartu su Taikos premijos papildomu paskatinimu, paragins šalis toliau įgyvendinti taikos susitarimus“, – pridūrė ji.
Abiy Ahmedas pažadėjo gegužę surengti pirmus nuo 2005 metų „laisvus, sąžiningus ir demokratinius“ rinkimus. Ekspertai savo ruožtu baiminasi, kad Etiopijos lyderis gali nukreipti dėmesį nuo taikos proceso ir susitelkti į rinkimų kampaniją.
