Biuras taip pat nutarė, kad P.Agramuntas nuo šiol neturėtų kalbėti ETPA vardu, dalyvauti susitikimuose, rengti vizitų ir skelbti pareiškimų kaip šios organizacijos pirmininkas, nurodė ETPA spaudos tarnyba.
„Prezidentas šiandien nutarė nedalyvauti biuro posėdyje, jis taip pat nepateikė prašymo atsistatydinti. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgiant, kad ETPA procedūrų taisyklės nenumato pirmininko nušalinimo, biuras nutarė, kad būtina imtis šių žingsnių“, – sakė P.Agramunto pirmasis pavaduotojas Rogeris Gale'as, Didžiosios Britanijos konservatorių partijos atstovas.
„ETPA standartai ir principai svarbiau negu bet kuris jos narių. Asamblėjos garbinga reputacija privalo išlikti nesutepta“, – pridūrė jis.
P.Agramauntas anksčiau buvo kaltinamas slapta palaikęs Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo autoritarinį režimą. Šią savaitę ETPA pirmininkas sulaukė griežtos kritikos, iškilus į viešumą informacijai, kad jis lankėsi Sirijoje likus kelioms dienoms iki cheminės atakos Sirijoje, siejamos su prezidento Basharo al Assado režimu.
Pirmadienį visų ETPA frakcijų deputatai pareikalavo, kad P.Agramauntas atsistatydintų. Jis pažadėjo iki penktadienio pateikti atsakymą.
„Pirmadienį ETPA pasiuntė savo pirmininkui aiškų signalą: pone Agramauntai, mes jumis nepasitikime ir norime, kad savanoriškai atsistatydintumėte. Antradienį per ETPA posėdį ... ponas Agramauntas pareiškė apgailestaujantis dėl savo vizito Sirijoje ir pažadėjo savaitės pabaigoje paskelbti pareiškimą“, – naujienų agentūrai BNS penktadienį sakė ETPA pirmininko pavaduotoja estė Marianne Mikko.
„Šiandien penktadienis. (Nebuvo) nei paties Agramaunto, nei žadėto pareiškimo. Toks bailus elgesys nedera žmogaus teises ginančios organizacijos pirmininkui“, – pridūrė ji.
„Susidariusi padėtis apgailėtina, kaip ir faktas, kad ETPA neturi procedūros, leidžiančios iš tikrųjų pareikšti nepasitikėjimą. Kaip bebūtų, aš kaip ETPA pirmininko pavaduotoja džiaugiuosi, nes šią savaitę ETPA pritarė pasiūlymui įkurti nepriklausomą tyrimų komisiją. Šis organas, dirbsiantis ne ETPA sudėtyje, tirs korupcijos atvejus. Deja, pastaraisiais metais ETPA jų nepavyko išvengti“, – pabrėžė M.Mikko.
Trijų Baltijos ir keturių Skandinavijos šalių parlamentų pirmininkams siūlymu ETPA šią savaitę nutarė pradėti tyrimą dėl kai kurių organizacijos narių įtariamos korupcijos.
Anksčiau žiniasklaidos dėmesio centre buvo atsidūręs Italijos parlamento narys Luca Volonte – įtariama, kad jis gavo pinigų iš Baku, kad spaustų ETPA vykdyti Azerbaidžanui palankią politiką.
ETPA yra seniausia Europoje parlamentinė asamblėja; jos pirmasis posėdis įvyko 1949 metų rugpjūčio 10 dieną. Asamblėjoje, skatinančioje Europos valstybių bendradarbiavimą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, dalyvauja iš viso 47 šalys, kurių daugelis nepriklauso Europos Sąjungai