Nepaisydamos ES pastangų visame bloke paskirstyti pabėgėlius, atvykstančius į Graikiją ir Italiją, jos „nevykdė savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę“, konstatavo teismas, atvėręs kelią galimoms baudoms.
2015 metais ES šalys skubiai sutarė perkelti iki 160 tūkst. pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos, kad padėtų joms susitvarkyti su migrantų antplūdžiu. Praėjus penkeriems metams Graikijai vis dar sunkiai sekasi tvarkytis su šia našta, o jos salose baisiomis sąlygomis laikomi tūkstančiai žmonių.
Sprendimas dėl „laikino perkėlimo mechanizmo“ buvo priimtas per balsavimą. Jam patvirtinti reikėjo dviejų trečdalių ES valstybių, kurių tuo metu buvo 28, balsų daugumos. Čekija, Vengrija ir Lenkija ir dar kelios šalys balsavo prieš šį sprendimą.
Galiausiai buvo perkelta tik 40 tūkst. pabėgėlių. Čekija, Vengrija ir Lenkija per dvejus metus, kai veikė šį perkėlimo schema, nepriėmė beveik nė vieno žmogaus. Europos Komisija spaudė šias šalis pasiaiškinti, tačiau jos nepateikė jokių patenkinamų atsakymų.
Lenkija, Vengrija ir Čekija tvirtino, kad ES narės yra atsakingos už viešojo saugumo užtikrinimą, o ne Europos Komisija, parengusi perkėlimo schemą ir apskundusi jas teismui.
Tačiau Liuksemburge įsikūręs Teismas nurodė, kad jos negali „remtis nei savo atsakomybe palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą, nei tariamu perkėlimo mechanizmo blogu funkcionavimu, kad išvengtų to mechanizmo vykdymo“.
Teismas pažymėjo, kad Lenkija netesėjo pažado priimti 100 migrantų pagal šį privalomą perkėlimo mechanizmą, Čekija priėmė tik 12 iš 50 migrantų, kuriuos žadėjo priimti, o Vengrija paprasčiausiai nenurodė jokio migrantų, kuriuos priimtų, skaičiaus.
Teismas taip pat atmetė trijų šalių pateiktą argumentą nutraukti bylos nagrinėjimą remiantis tuo, kad privalomas Europos Vadovų Tarybos nurodymas baigė galioti 2017 metų rugsėjį.
Dėl nustatymo, ar jos padarė pažeidimą, byla buvo priimtina ir paklojo pamatą ES, valstybėms narėms ar individams vėliau reikalauti kompensacijos, nurodė ETT.
Čekijos premjeras Andrejus Babišas reaguodamas į Teismo sprendimą valstybinei naujienų agentūrai ČTK sakė: „Mes pralaimėjome, bet nesvarbu: svarbu, tai, kad mums nereikia nieko mokėti. Teisines išlaidas apmoka Komisija.“
Jis taip pat sakė jog „esminis dalykas tas, kad nepriimsime jokių migrantų ir kad kvotos jau išnyko, o taip nutiko didele dalimi dėl mūsų“.
Šalių atsisakymas prisiimti dalį naštos ir padėti bėdoje atsidūrusioms partnerėms išprovokavo vieną rimčiausių politinių krizių Bendrijoje. Opi imigracijos tema tapo vienu iš kraštutinių dešiniųjų partijų „arkliukų“ rinkėjams vilioti.
Susitarimas su Turkija
Migracijos krizė atslūgo 2016 metais, kai ES susitarė su Turkija dėl daugumos migrantų kelionių į ES blokavimo mainais į milijardus eurų.
Dauguma iš daugiau kaip milijono migrantų, 2015 metais siekusių prieglobsčio Europoje, buvo nuo pilietinio karo bėgę sirai.
Turkija vasario mėnesį vėl atvėrė prieglobsčio prašytojams savo sienas su kaimyninėmis ES valstybėmis Graikija ir Bulgarija, turkų prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant paspausti Europą padėti jo karinei operacijai Sirijos šiaurėje.
Graikija reaguodama sustiprino saugumą prie savo sienų ir kovo mėnesį nepriėmė paraiškų dėl prieglobsčio, taip išprovokuodama teisių gynimo grupių ir Jungtinių Tautų pasipiktinimą.
Po karštligiškų ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat buvusios ES narės Didžiosios Britanijos, diplomatinių pastangų Turkija praėjusį mėnesį nurodė vėl uždaryti sausumos sienas pabėgėliams, rodo Vidaus reikalų ministerijos aplinkraštis, kurį citavo naujienų agentūra „Dogan“.
Praėjus keleriems metams po 2015-ųjų migracijos krizės, ES vis dar ieško veiksmingo, visam blokui taikomo sprendimo pabėgėlių tikrinimo ir priėmimo sistemai peržiūrėti.
Kai kurios valstybės narės, pirmiausia Prancūzija ir Vokietija, ragina kurti ilgalaikį perkėlimo mechanizmą, kuriuo būtų sumažintas spaudimas tokioms šalims kaip Graikija.
Tačiau jos ir toliau susiduria su kitų šalių, daugiausia rytiniame ES pakraštyje, atkakliu atsisakymu bendradarbiauti.
