Kirtimai Belovežo girioje prasidėjo 2016 metų gegužę, bet pernai Europos Komisija patraukė Lenkiją į teismą, tvirtindama, kad taip naikinamas unikalia flora ir fauna garsėjantis miškas.
Europos Teisingumo Teismo (ETT) generalinis advokatas Yves'as Botas nurodė, kad Lenkijos dešiniųjų vyriausybės sprendimais leisti kirsti medžius į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktoje Belovežo girioje „pažeidžiami ES įstatymai“.
Dėl medžių kirtimo „pablogėjo saugomų rūšių veisimosi vietos“, sakė jis.
ETT dažnai, nors ir ne visada, priimdamas savo galutinius sprendimus vadovaujasi teisine generalinio advokato nuomone. Teismo sprendimo laukiama vėliau.
Aktyvistai, mokslininkai ir kiti kritikai įtaria, kad Lenkija Belovežo girioje kerta komerciniais tikslais, bet vyriausybė tvirtina, kad medžiai kertami tik dėl visuomenės saugumo ir laikantis ES nustatytų suvaržymų.
Beloveže yra viena didžiausių išlikusių senovinių girių, prieš 10 tūkst. metų plytėjusių Europos lygumose, dalių.
Šioje didžiulėje girioje, plytinčioje abipus Lenkijos ir Baltarusijos sienos, gyvena 800 stumbrų – stambiausių Europos žinduolių.
Liepos mėnesį ETT oficialiai nurodė Lenkijai sustabdyti kirtimą iki bus priimtas galutinis sprendimas, o gruodžio mėnesį pagrasino vyriausybei baudomis iki 100 tūkst. eurų už dieną, jei kirtimas tęsis.
Lenkijos vyriausybė sako, kad jau „100 procentų“ laikosi ES uždraudimo.
Ši byla yra vienas iš virtinės klausimų, keliančių įtampą tarp Varšuvos ir Briuselio. Pastarasis taip pat su nerimu stebėjo Lenkijos konservatyvios vyriausybės vykdytas teisėtvarkos reformas, esą žlugdančias teismų nepriklausomybę.
Gruodį, po kelis mėnesius reikštų perspėjimų, Europos Komisija inicijavo precedento neturinčią procedūrą prieš Lenkiją, dėl kurios Varšuva galėtų netekti balsavimo teisių bloke, jei neatsisakys šių reformų.