Vengrijos vyriausybė, nusistačiusi prieš imigrantus, ėmėsi griežtos pozicijos dėl į šalį atvykstančių migrantų po to, kai 2015 metais į Europą atvyko daugiau nei milijonas žmonių, kurių dauguma bėgo nuo konflikto Sirijoje. Ji pastatė pasienio užtvaras ir jėga bandė sustabdyti atvykstančių žmonių srautus.
Po COVID-19 protrūkio 2020 metais vyriausybė prastūmė įstatymą, pagal kurį tarptautinės apsaugos siekiantys asmenys, vykstantys į Belgradą ar Kyjivą, turi prašyti leidimo atvykti į Vengriją šių šalių ambasadose. Tik grįžę jie galėjo pateikti prašymus.
Europos Komisija dėl šio įstatymo padavė Vengriją į Europos Teisingumo Teismą, tvirtindama, kad šalis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 27 valstybių bloko taisykles. Taisyklėmis visos šalys narės įpareigojamos taikyti bendras prieglobsčio suteikimo procedūras.
Žmonės turi teisę prašyti prieglobsčio ar kitų tarptautinės apsaugos formų, jei baiminasi dėl savo saugumo gimtojoje šalyje arba jiems gresia persekiojimas dėl rasės, religijos, etninės kilmės, lyties ar kitos diskriminacijos.
ETT nusprendė, kad vengrų vyriausybė, „nustatydama, kad tarptautinės apsaugos prašymas priklauso nuo išankstinio ketinimų pareiškimo pateikimo trečiojoje šalyje esančioje Vengrijos ambasadoje“, neįvykdė savo įsipareigojimų, teigiama teismo pranešime.
Teismas teigė, kad Vengrija iš esmės atėmė iš apsaugos siekiančių asmenų teisę į „veiksmingą, lengvą ir greitą prieigą“ prie procedūrų. Teismas teigė, kad naujasis įstatymas negali būti pateisinamas visuomenės sveikatos sumetimais, kuriais siekiama apriboti koronaviruso plitimą.
Ji teigė, kad įpareigojimas keliauti į trečiąją šalį galėjo kelti pavojų užsikrėsti ir išplatinti ligą, o Vengrijos nustatytos sąlygos yra neproporcingas kišimasis į jų teises.
Dabar Komisija turi nuspręsti, ar bandyti įtikinti Vengriją pakeisti ar atšaukti savo teisės aktus, ar prašyti teismo skirti baudas.
