Kai kuriems tai primena Sovietų Sąjungą, kitiems – Europos Sąjungą. Iš dalies Eurazijos Ekonominę Sąjungą įkvėpė abu šie modeliai. Susitarimą įkurti sąjungą iki 2015-ųjų sausio 1 dienos ketvirtadienį savo parašais patvirtino Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai, susitikę Astanoje.
Toks sprendimas išprovokavo revoliuciją, kuri jį patį nuvertė nuo valdžios. Po revoliucijos tapo akivaizdu, kad Ukraina nebus Eurazijos Ekonominės Sąjungos dalis.
Sutarties pasirašymui pasirinktas laikas susijęs su krize Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labai stengėsi į savo projektą įtraukti ir didžiąją kaimynę. 2013-ųjų gale, spaudžiamas Maskvos, tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, turėjusios vainikuoti ilgas ir sudėtingas derybas.
Toks sprendimas išprovokavo revoliuciją, kuri jį patį nuvertė nuo valdžios. Po revoliucijos tapo akivaizdu, kad Ukraina nebus Eurazijos Ekonominės Sąjungos dalis.
Pasaulio galybė pagal sovietinį modelį?
Tad dabar liko tik trys valstybės pasiryžusios išplėsti 2010-ųjų vasarą įkurtą muitų sąjungą dar gilesniu ekonominiu ir politiniu bendradarbiavimu. Maskvos verslo mokyklos dėstytojas Andrejus Susdalcevas strateginį projekto tikslą apibūdina taip: „Rusija negali būti pasaulio galybė, neturėdama savo pačios integracijos grupės.“
Kremliui pavaldaus NVS instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šaričinas sako, kad Eurazijos Sąjunga nėra bandymas atstatyti sovietinę imperiją. Kiekviena jos narė stato rinkos ekonomiką, o kartu siekia sukurti kuo didesnę ir efektyvesnę bendrą ekonominę erdvę.
Ekonominiai motyvai
V.Šaričinas tvirtina, kad vienas iš sąjungos įkūrimo priežasčių – stagnuojantys ryšiai tarp Rusijos ir ES. Jis mano, kad Eurazijos Sąjungos pavydi net JAV.
Pasak jo, Rusija nusprendė kurti savo integracijos projektą, ypač todėl, kad globalizacija sukūrė „didelius ekonominius sanbūrius“, tokius kaip ES, Šiaurės Amerikos NAFTA ir Pietų Amerikos „Mercosur“.
Jegoro Gaidaro ekonominės politikos instituto direktorius Sergejus Pričodka sako, kad pagrindiniai Eurazijos Sąjungos motyvai – ekonominiai. Tačiau yra ir niuansų.
„Paprastai sakant, tai reiškia: niekas nenori mūsų prekių, išskyrus senus klientus. Štai kodėl šis bendradarbiavimas šiuo metu yra abipusiai naudingas.“
Pasak jo, daugeliui Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos bendrovių iš sovietmečio likę verslo ryšiai – vieninteliai tarptautinio bendradarbiavimo takai. „Paprastai sakant, tai reiškia: niekas nenori mūsų prekių, išskyrus senus klientus. Štai kodėl šis bendradarbiavimas šiuo metu yra abipusiai naudingas.“
Bendradarbiavimo su ES nematyti
A.Susdalcevas mano, kad Rusijos kaimynėms tiesiog būtina bendradarbiauti su ja. „Baltarusija nė savaitės neišgyventų be tokios integracijos“, – sako jis.
Vladimiras Ričinas iš NVS instituto su tuo sutinka. Abu Maskvos ekspertai tvirtina, kad Eurazijos Ekonominė Sąjunga sukurta ne tam, kad atplėštų Rusijos kaimynes nuo ES, o tam, kad galėtų lengviau su šia bendradarbiauti.
Tačiau Vokietijoje įsikūrusio Rytų Europos ekonominių ryšių komiteto direktorius mano kitaip. „Kalbant apie suderinamumą, esama daugybės sunkumų. Pavyzdžiui, su Pasaulio prekybos organizacija (WTO)“, – sako Rainieris Lindneris.
Eurazijos ir Europos Sąjungos turės sukurti ekonomikos ir prekybos politikas viena kitos atžvilgiu, sako R.Lindneris: „Kol kas tai dar nepadaryta. Tai užduotis ateinantiems metams.“
Ar įmanoma autoritarinių režimų integracija?
S.Pričodka nemano, kad Eurazijos Ekonominė Sąjunga bus stabilus ir efektyvus projektas – ir ne tik dėl Ukrainos pasitraukimo.
Sąjungą sudariusios šalys labai skirtingos, tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Tą patį galima pasakyti ir apie dar dvi potencialias nares, Armėniją ir Kirgiziją.
Tą patį mano ir A.Susdalcevas. Kalbant apie Kazachstaną ir Baltarusiją, sako jis, sunku įsivaizduoti gilią inegraciją tarp autoritarinių režimų. Dalies kompetencijų ir suverenumo perdavimas viršnacionalinei sąjungai prieštarauja tokių šalių valdovų siekiui kuo daugiau galios sutelkti savo rankose.
Tačiau Rusija, kad pasiektų savo geopolitinių tikslų, neturi kitos išeities kaip tik bendradarbiauti su šiomis šalimis.
