Graikijos ekonomikai balansuojant ant finansinės prarajos krašto vyriausybė pratęsė bankų uždarymą iki ketvirtadieni, bet baiminamasi, kad šalies bankomatuose išseks grynųjų pinigų atsargos. Tuo tarpu Vokietija ir Prancūzija sudarė vieningą frontą, reikalaudamos, kad A.Cipras pateiktų „tikslių“ pasiūlymų, kurie leistų atgaivinti derybas dėl finansinės pagalbos.
„Durys atviros diskusijoms“, – Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė pirmadienį po pasitarimo Paryžiuje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, surengto kitą dieną po to, kai graikai atmetė skolintojų pasiūlytas naujos finansinio gelbėjimo sutarties sąlygas per istorinį referendumą, kuris tapo politine pergale A.Ciprui, bet pagilino krizę Europoje.
„Dabar eilė Aleksio Cipro vyriausybei pateikti rimtų, įtikinamų pasiūlymų, kad noras pasilikti euro zonoje galėtų būti paverstas tvaria (finansinės pagalbos) programa“, – pabrėžė jis.
A.Merkel savo ruožtu sakė, kad sąlygos naujam Graikijos gelbėjimo planui „nebuvo įvykdytos“.
A.Merkel savo ruožtu sakė, kad sąlygos naujam Graikijos gelbėjimo planui „nebuvo įvykdytos“.
„Štai kodėl laukiame labai tikslių pasiūlymų iš graikų premjero – programos, kuri leistų Graikijai grįžti į klestėjimą“, – aiškino kanclerė, pridūrusi, kad euro zonos šalys jau yra pademonstravusios „didelį solidarumą su Graikiją“.
Vokietijai Europos Komisijoje atstovaujantis skaitmeninės darbotvarkės komisaras Guntheris Oettingeris sakė savo šalies žiniasklaidai, kad nesulaukus Atėnų pasiūlymų bet kokios naujos derybos būtų „beprasmės“.
Graikijos naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas pareiškė, kad jo šalis nori „tęsti diskusiją“.
E.Cakalotas, kuris pripažino jaučiantis „viešumos baimę“, perėmęs finansų ministro postą „ne pačiu lengviausiu momentu Graikijos istorijoje“, atsidūrė dėmesio centre pirmadienį, kai pakeitė netikėtai atsistatydinusį ekscentrišką finansų ministrą Janį Varufakį.
Prieš antradienį vyksiantį viršūnių susitikimą kitų 18 Graikijos partnerių euro zonoje pozicijos buvo įvairios.
Vokietija, Suomija, Slovakija ir Baltijos šalys laikėsi pastebimai griežtesnės linijos, tuo tarpu Prancūzija, Italija ir Ispanija kalbėjo nuolaidesniu tonu.
Nors Vokietija yra griežčiau nusistačiusi dėl tolesnės finansinio gelbėjimo programos, Berlynas pirmadienį pareiškė, kad euro zonos lyderiams vertėtų aptarti galimybę suteikti humanitarinę pagalbą Graikijai, kenčiančiai dėl kelerius metus vykdyto diržų veržimo ir didžiulio nedarbo.
Baltieji rūmai paskatino visas šalis siekti kompromiso, kuris leistų Graikijai išlikti euro zonoje ir nukreiptų jos ekonomiką „keliu į skolų tvarumą, bet taip pat ekonomikos augimą“.
Baltieji rūmai paskatino visas šalis siekti kompromiso, kuris leistų Graikijai išlikti euro zonoje ir nukreiptų jos ekonomiką „keliu į skolų tvarumą, bet taip pat ekonomikos augimą“.
Nepaprastasis euro zonos viršūnių susitikimas prasidės 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku – po Eurogrupės susitikimo.
Sekmadienį vykusiame plebiscite graikai 61,31 proc. prieš 38,69 proc. nubalsavo atmesti griežto taupymo priemones, kurias skolintojai reikalauja vykdyti mainais į galimybę Atėnams gauti daugiau lėšų pagal tarptautinę finansinio gelbėjimo programą.
Šis rezultatas tapo skaudžiu smūgiu Europos integracijos vizijai, bet padrąsino partijas, pasisakančias prieš griežto taupymo politiką ir nacionalinio suverenumo silpnėjimą.
Atėnai antradienį vėl susidūrė su rūsčia tikrove, kai šalies bankai išliko uždaryti, o prie bankomato toliau driekėsi žmonių eilės, didėjant nerimui, kad pasibaigs grynųjų pinigų atsargos, nors gyventojams leidžiama išsiimti ne daugiau negu 60 eurų per dieną.
„Labai bijau, kad ateinančiomis dienomis nebegausim grynųjų pinigų. Tai būtina išspręsti – vėliausiai iki kitos savaitės pabaigos, nes kitaip (ekonomika) žlugs)“, – sakė vaistininkas Lambras Vritijas.
Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytame lygmenyje – maždaug 89 mlrd. eurų.
Kita vertus, ECB pažymėjo, kad ši svarbi finansinė pagalba gali būti teikiama tik užtikrinus pakankamą užstatą.
Graikija praeitą savaitę neįstengė grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), bet jo vadovė Christine Lagarde sakė, kad jos organizacija „pasiruošusi padėti Graikijai, jeigu būtų paprašyta tai padaryti“.
Rinkų reakcija į referendumą buvo daugiausiai vangi, todėl tikėtina, kad potencialus Graikijos pasitraukimas iš euro zonos neįžiebtų dar platesnės krizės.
Kaip rodo apklausos, daugiau negu trys ketvirtadaliai graikų nori, kad jų šalis liktų euro zonoje, bet analitikai „Graikijos išėjimo“ riziką dabar laiko „labai didele“.
40-metis A.Cipras tvirtina, kad skolintojai turėtų kalbėti ne apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, o apie milžiniškos šalies skolų naštos – 240 mlrd. eurų – restruktūrizavimą.
Vėliausia finansinio gelbėjimo programa, kurią Graikijai suteikė ES ir TVF, pasibaigė praeitą antradienį, nors A.Cipras ragino ją pratęsti.
Graikija oficialiai nemokia praeitą penktadienį paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuris kontroliuoja 144,6 mlrd. eurų Atėnų skolų.
