Interviu olandų laikraščiui „De Volkskrant“, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, Jeroenas Dijsselbloemas sakė, jog iš priešiškos reakcijos masto atrodo, kad jis būtų „įvykdęs karo nusikaltimą“.
J.Dijsselbloemą, pirmininkaujantį euro zonos 19 finansų ministrų susitikimams, Pietų Europos šalys kritikuoja dėl praėjusį mėnesį duoto interviu vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kuriame pasakė: „Negali išleisti visų savo pinigų gėrimams ir moterims, o tada prašyti pagalbos.“
Šį komentarą Pietų Europos šalys įvertino kaip tiesioginę užuominą apie jas ir jų prašymus suteikti finansinę pagalbą pirmiausia iš turtingesnių valstybių Europos šiaurėje. Daug politikų, tarp jų Portugalijos premjeras Antonio Costa, ragino J.Dijsselbloemą atsistatydinti.
J.Dijsselbloemas sakė, kad nuovargis galėjo suvaidinti vaidmenį jam išsakant tuos komentarus – trys dienos po Olandijos rinkimų, per kuriuos jo Darbo partija prarado daug vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.
J.Dijsselbloemas pridūrė, jog šis komentaras buvo jo „būdas išreikšti, kad solidarumas nėra labdara“, bet neigė, kad pastaba buvo nukreipta konkrečiai į Pietų Europos valstybes.
„Pyktis dėl šio interviu yra pyktis dėl aštuonerių krizės politikos metų“, – sakė J.Dijsselbloemas.
J.Dijsselbloemas: „Pyktis dėl šio interviu yra pyktis dėl aštuonerių krizės politikos metų.“
Olandų finansų ministro kadencija Eurogrupės pirmininko poste baigsis sausio mėnesį, bet jo vadovavimas gali baigtis ir anksčiau, jeigu, kas atrodo tikėtina, jo Darbo partija nepateks į kitą Olandijos valdančiąją koaliciją.
J.Dijsselbloemas sakė, jog nesvarbu, ar jis, ar kas nors kitas vadovaus euro zonai, euro problemos išliks.
Jis nurodė, kad griežtos taupymo priemonės yra taikomos, norint išspręsti „problemas, kurios vis dar egzistuoja, o tai yra silpni bankai, didelis įsiskolinimas, nekonkurencingas verslas“.
„Tada galima sakyti: „Mums pakaks, atsikratykime Dijsselbloemu.“ Bet kitą dieną viskas liks taip pat“, – sakė jis.
