46 Europos Tarybos šalių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pabrėžė, kad Maskva bus laikoma atsakinga už žalą ir sugriovimą Ukrainoje, į kurią įsiveržė prieš metus ir tris mėnesius.
Hagoje įsikursiantis žalos registras sieks užfiksuoti materialią Rusijos per karą Ukrainai padarytą žalą.
„Nebus patikimos taikos be teisingumo“, o šis registras pakloja pamatą visapusiškam kompensacijų mechanizmui, prasidedant dvi dienas truksiančiam viršūnių susitikimui vaizdo ryšiu sakė V.Zelenskis.
Tačiau kol kas, pasak V.Zelenskio, balistinių raketų ir dronų atakos prieš jo šalį rodo, kad „Rusija labai stengiasi gerinti savo pajėgumus žudyti“.
Todėl Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų ir raketų, daugiau naikintuvų, be kurių jokia oro gynybos sistema nebus tobula, sakė jis.
Tokį raginimą V.Zelenskis paskelbė apsilankęs svarbiose Europos sostinėse, kur siekė vakarietiškų lėktuvų prieš numatomą ukrainiečių kontrpuolimą.
Jis gavo pažadų dėl tolesnės karinės pagalbos iš Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Paryžius ir Londonas taip pat pažadėjo apmokyti ukrainiečių naikintuvų pilotus.
Lėktuvų koalicija
Vakarų šalys atsargiai žiūri į pažangių naikintuvų tiekimą Ukrainai, baimindamosi, kad jų naudojimas gali eskaluoti karą.
Vis dėlto aukščiausiojo lygio susitikime britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte susitarė, kad sukurs „tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“, pranešė R.Sunako biuras.
Kiti lyderiai Islandijoje pabrėžė žalos registrą ir tai, kad prieš metus jie pagrįstai pašalino Rusiją iš Europos Tarybos dėl jos karo Ukrainoje.
O.Scholzas teigė, kad registras atliks pagrindinį vaidmenį „baudžiant ir reikalaujant atsakomybės už Rusijos okupantų įvykdytus karo nusikaltimus“.
E.Macronas paragino kitas šalis prisijungti prie iniciatyvos ir aktyviai prisidėti prie jos įgyvendinimo.
Viršūnių susitikime stebėtojos teisėmis dalyvavusios Jungtinės Valstijos pareiškė, kad taip pat pritaria registro sukūrimui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad registras padės atgrasyti Rusiją nuo tolesnių karo nusikaltimų, ir pavadino jį svarbiu ateičiai, „nes tik teisingumas gali būti ilgalaikės taikos Ukrainoje pagrindas“.
Britanija siekia reformos
Visos 27 Europos Sąjungos šalys yra Europos Tarybos narės ir kelios iš jų pritaria tam, kad būtų įsteigtas specialus tribunolas Rusijos vadovams teisti.
Tai būtų atidėta iki besitęsiančio karo pabaigos.
Gali būti, kad Rusija taip pat rengiasi pavasariniam Ukrainos pozicijų puolimui ir bando nutraukti aklavietę mūšio lauke.
Nepaisant to, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo deklaruojama vienybė, Europos bendruomenėje buvo prieštaravimų.
Britanija yra nusiteikusi prieš Europos Tarybos priimtą Europos žmogaus teisių konvenciją, trukdančią Londono planams sustabdyti neteisėtai atvykstančius prieglobsčio prašytojus deportuojant juos į Ruandą.
Konvenciją remia Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), priėmęs sprendimų, kuriais kliudoma Londono politikai.
Atvykęs R. Sunakas sakė spaudžiantis reformuoti šį teismą pagal strategiją, kuria siekiama neleisti per Prancūziją atkeliavusiems migrantams laiveliais pasiekti Jungtinę Karalystę.
„Padarysime viską, ką galime... Neketinu ilsėtis, kol nesustabdysime tų laivelių, todėl ir esu čia“, – sakė R.Sunakas.
Renginys Reikjavike taip pat yra svarbi proga Europos galybių Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir JK vadovams susitikti prieš penktadienį Japonijoje prasidedantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą.
