Šią liepą pavojingą maršrutą įveikė ir Italijoje išsilaipino 11 100 migrantų. Praeitų metų liepą šis skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis – tuomet Europą pasiekė 23 500 migrantų.
Migrantų skaičiaus mažėjimas pastebimas ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Pranešama, kad nuo sausio pradžios iki rugpjūčio 2 dienos iš Libijos į Italiją jūros keliu atvyko 95 200 žmonių, palyginti su 98 500 migrantų tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais.
Vadinasi, Italijos pakrantę pasiekiančių migrantų skaičius krito 3,42 proc.
Netikėti skaičiai
„Per anksti sakyti, kad laimėjome mūšį, – perspėjo anonimu norėjęs likti migracijos pareigūnas iš Italijos vidaus reikalų ministerijos. – Tačiau tai – labai padrąsinantis ženklas. Dabar per dieną iš jūros išgelbėjame tik apie 400 migrantų. Toks skaičius – normalus. Vadinasi, tokia tendencija galėtų tęstis.“
Naujieji skaičiai smarkiai prieštarauja ankstesnėms prognozėms.
„Dar niekada prieš tai Viduržemio regione nebuvo aptinkama tiek daug migrantų“, – rašoma Europos Sąjungos (ES) pakrančių apsaugos tarnybos „Frontex“ 2017-ųjų rizikos analizėje. Joje teigiama, kad 2016-aisiais migracijos srautas šiuo maršrutu išaugo 18 proc.
Birželį Italijos vidaus reikalų ministras Marco Minniti, kalbėdamas apie migraciją, prašė Europos Komisijos (EK) sudaryti veiksmų planą Viduržemio jūros maršrutui.
Kai kurie Italijos pareigūnai apkaltino nevyriausybines organizacijas (NVO), neva jos, Viduržemio jūroje vykdydamos gelbėjimo ir paieškos misijas, bendradarbiauja su kontrabandininkais.
Kai kurie Italijos pareigūnai apkaltino nevyriausybines organizacijas (NVO), neva jos, Viduržemio jūroje vykdydamos gelbėjimo ir paieškos misijas, bendradarbiauja su kontrabandininkais.
Tuomet Roma įvedė naujas taisykles pilietinėms organizacijoms, veikiančioms jūroje. Vis dėlto tik keletas NVO sutiko jų laikytis.
Praeitą trečiadienį Italijos pareigūnai sulaikė vokiečių NVO „Jugend Rettet“ laivą įtardami, kad jis buvo naudojamas nelegalios imigracijos tikslais.
Po to, kai 2016-aisiais į Italiją atvyko rekordiškas migrantų skaičius – 180 tūkst., vietos pareigūnai srauto padidėjimui ruošėsi ir šiemet.
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) teigimu, liepos duomenys atskleidžia tendenciją, kad vasaros mėnesiais sumažėjo ne tik migrantų srautas, bet ir mirčių skaičius.
Liepą ir rugpjūčio pradžioje jūroje žuvo beveik perpus mažiau migrantų, nei buvo užfiksuota 2015-ųjų ir 2016-ųjų liepos mėnesiais.
Pasilieka Libijoje
Gerokai mažiau migrantų į Italiją atvyksta dėl keleto priežasčių.
„Nuo šių metų pradžios iš Libijos ir Nigerio atvykstančių migrantų skaičius sumažėjo“, – sakė IOM direktorius Eugenio Ambrosi, pridurdamas, kad tai – keleto faktorių rezultatas.
Pradedant geresniu ketinančių migruoti asmenų informavimu, baigiant susitarimais su Nigerio vyriausybe kovoje su žmonių kontrabanda.
„Susidaro įspūdis, kad norinčiųjų išvykti iš Libijos mažėja“, – teigė E.Ambrosi. IOM direktoriaus teigimu, vos 20 proc. Libiją pasiekiančių migrantų nori keliauti į Europą.
Nors Libijoje politinė situacija itin sudėtinga, šalis turi vienus didžiausių naftos rezervų Afrikoje, todėl pritraukia darbuotojus iš kitų šalių.
Nors Libijoje politinė situacija itin sudėtinga, šalis turi vienus didžiausių naftos rezervų Afrikoje, todėl pritraukia darbuotojus iš kitų šalių. Pavyzdžiui, čia dirba daugiau nei pusė milijono egiptiečių.
ES taip pat įdėjo daugiau pastangų į Libiją grąžinti savanorius. Šiemet šis skaičius siekia 6000, o per visus 2016-uosius į šalį buvo sugrąžinti tik 2700 migrantai.
Be to, Europos institucijos Afrikos šalims skyrė milijonus eurų paramos.
Romos pareigūnai spėja, kad pagrindinė sumažėjusio migrantų srauto priežastis – glaudesnis bendradarbiavimas su Libijos pakrantės apsaugos tarnybomis. Pastarosiomis savaitėmis pakrantės apsaugininkai atgal į Libiją nukreipė apie 10 tūkst. žmonių.
Pareigūnai taip pat pabrėžė neseniai sudarytą susitarimą su vietinės genties vyresniaisiais Fesane. Per šį pietryčių Libijoje plytintį dykumų regioną į Italiją praeitais metais keliavo apie 160 tūkst. žmonių.
Vis dėlto ne tik ES ir Italija siekia bendradarbiauti su Libija. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dėka neseniai buvo sudarytas trapus taikos susitarimas tarp kariaujančių Libijos pusių.
Rugpjūčio pradžioje Italijos parlamentas patvirtino planus vykdyti naują karinę misiją Viduržemio jūroje, įskaitant Libijos vandenis.
Be to, Roma ketina šiame regione imtis aktyvesnių veiksmų. Rugpjūčio pradžioje Italijos parlamentas patvirtino planus vykdyti naują karinę misiją Viduržemio jūroje, įskaitant Libijos vandenis.
Tiesa, duodamas interviu Italijos dienraščiui Egiptą remiantis Libijos lyderis Khalifa Haftaras grasino bombarduoti Italijos laivus.
Italijos pareigūnai tokius jo žodžius pavadino „propaganda“.
Romos susitarimai su Afrikos lyderiais sulaukė žmogaus teises ginančių organizacijų kritikos.
„Po to, kai keletą metų jūroje gelbėjo gyvybes, Italija ruošiasi padėti Libijos jėgoms, pagarsėjusioms žmonių įkalinimu, kankinimu, seksualiniu smurtu ir priverstiniu darbu“, – teigiama Europos ir Vidurio Azijos žmogaus teisių stebėjimo organizacijos direktorės Judith Sunderland pranešime.
Savo ruožtu E.Ambrosi teigė, kad kyla „paradokso gelbėti žmones jūroje, tačiau leisti jiems numirti ant žemės“ pavojus.
