Europą pagaliau baigia išvesti iš kantrybės Rusijos programišiai – ruošiamos naujos sankcijos

Sankcijos, kurių tikimasi vėliau šiais metais, bus paskelbtos netrukus po to, kai Vokietijos vyriausybė pranešė „turinti įrodymų“, kad būtent Rusijos programišiai 2015 metais surengė kibernetinę ataką prieš Bundestagą.

Trečiadienį būtent šią žinią aptarė Briuselyje susirinkę diplomatai, kurie, regis, jau ilgai svarstė sankcijų programišiams galimybę, o dabar viešina savo pasirinkimą.

Nori pasiųsti aiškų signalą

Iki tol bandyta elgtasi slaptai, bet situacija pasikeitė, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel gegužę pareiškė, kad Berlynas negali „tiesiog ignoruoti įžūlaus išpuolio“. Jos vyriausybė paragino ES imtis bendrų veiksmų.

„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

„Buvo pažeistas Vokietijos suverenitetas. Tai svarbu, ir būtent tai nori parodyti Berlynas“, – sako buvęs JAV diplomatas, tarptautinio kibernetinio saugumo srityje valdant Barackui Obamai dirbęs Chrisas Painteris.

O kadangi sankcijas jau laimina Vokietija, jos pavyzdžiu greičiausiai paseks ir kitos Bendrijos šalys narės.

Anot ES saugumo studijų instituto eksperto Patryko Pawlako, bloko narių sostinės „norės pasinaudoti proga ir parodyti, kad sankcijų vertos ir atakos prieš kitas Bendrijos šalis“: „Tai būtų aiškus signalas – nelįskite prie mūsų politinių institucijų.“

Berlyno taikiklyje – garsus rusų programišius Dmitrijus Badinas, kurio, beje, ieško ir JAV federalinis tyrimų biuras, įtariantis, kad jis neleistinai kišosi į 2016-ųjų Amerikos prezidento rinkimus.

FTB nuotr./JAV FTB ieškomi Rusijos programišiai, tarp kurių – ir Dmitrijus Badinas

Kritika Rusijos adresu

Vokietijos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę paskelbė įtarianti, kad D.Badinas organizavo kibernetinį išpuolį prieš Bundestagą, o šalies prokurorai išdavė jo arešto orderį.

„Yra aiškių ženklų, kad jis atakos metu buvo Rusijos karinės žvalgybos GRU narys“, – teigė ministerijos atstovas.

GRU iš tiesų turi padalinį – Vakaruose veikiančią programišių grupuotę, kuri žinoma ir kaip „APT28“, ir kaip „Sofacy“, ir kaip „Fancy Bear“. Įtariama, kad D.Badinas priklauso šiai programišių komandai.

Per išpuolį 2015 metų gegužę visi Vokietijos parlamento kompiuteriai staiga išsijungė, o vėliau Bundestagui teko visiškai iš naujo sukurti IT saugumo sistemą.

„Scanpix“ nuotr./Vokietijos parlamentas – Bundestagas

Kol kas neaišku, kokie duomenys buvo pavogti ir apskritai ar jie buvo pavogti, bet ataka buvo itin įžūli, o tai, kad jos taikiniu buvo pasirinktas Bundestagas, išties sujudino Vokietiją.

„Tai Merkel yra labai svarbu, – teigė Berlyne įsikūrusio tyrimų centro „Stiftung Neue Verantwortung“ analitikė Julia Schuetze. – Ji pati nukentėjo, kaip ir kiti parlamento nariai.“

Vokietija atsaką rusų programišiams organizuoja Vakarams jau keleri metai bejėgiškai stebint kibernetines atakas, kurias specialistai sieja su Kremliumi. Vasarį JAV ir kelių Europos šalių žvalgybininkai pasmerkė Rusijos tarnybas dėl kibernetinės atakos prieš Sakartvelo institucijas.

Tą patį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas saugumo pareigūnams, susirinkusiems į konferenciją Miunchene, pareiškė manantis, kad Rusija „ir toliau bus ta šalis, kuri bandys kištis“ į rinkimus Europoje. Esą ES šalims reikia būti atsargioms ir „sutarti dėl sankcijų“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Jau 2018 metais Vakarų vyriausybės kritikavo Rusiją dėl kelių kibernetinių atakų. Pavyzdžiui, buvo užpulti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos serveriai, be to, britų ir JAV pareigūnai beveik neabejoja, kad Maskva atsakinga už viruso „NotPetya“ ataką, kuri pasauliui kainavo milijardus dolerių.

Procesui sutrukdė pandemija

Vokietijos iniciatyva turėtų vėl tapti nelengvu iššūkiu ES. Bendrijos sankcijos reiškia aktyvų įšaldymą ir draudimus keliauti, bet tam reikia vieningo visų bloko narių pritarimo.

Tiesa, diskusijos dėl galimo sankcijų įvedimo ne tik Rusijos, bet ir Kinijos programišiams prasidėjo dar ankstyvą pavasarį. Bet procesui sutrukdė pandemija, susiurbusi visą ES politinę energiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Programišius

„Vokietijos federalinė vyriausybė tvirtai pasiryžusi laikytis ES kibernetinių sankcijų tvarkos (ji buvo įvesta pernai gegužę, – red.) Kibernetinės atakos turi kainuoti. Manome, kad įrodymų užtenka, todėl teikiame pasiūlymą“, – „Politico“ teigė vienas vokiečių diplomatas.

Derybos, tikėtina, tęsis kelias savaites, ir dar neaišku, ar bus siekiama sankcijas paskelbti tik tiems asmenims, kurie prisidėjo prie išpuolio prieš Bundestago serverius, ar bus aktyvuotas platesnis paketas, reikšiantis, kad suvaržymai būtų taikomi, pavyzdžiui, visai Rusijos GRU tarnybai.

2019 metų sausį ES šalys jau įtraukė GRU vadovą ir jo pavaduotoją į sankcijų sąrašą dėl bandymo nunuodyti buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Solsberio mieste Jungtinėje Karalystėje.