Tiek saugumo ekspertai, tiek skirtingų miestų valdžios atstovai kalba ir apie kainą, ir apie galimybę, kad grėsmės keisis, o tokiu atveju pertvarkos pasirodys buvusios kone bereikšmės. Galiausiai nenorima trikdyti kasdienio gyvenimo.
„Mes nenorime būti kaip Hebronas“, – tiesiai šviesiai pareiškė Briuselio vicemerė Els Ampe, turėdama omenyje miestą Vakarų Krante, kur palestiniečius ir žydus naujakurius dažnai skiria betono ir plieno barjerai.
Belgijos sostinėje pėsčiųjų zonos, anot pareigūnės, užima net 45 hektarus, ir neretai driekiasi siauromis gatvelėmis. Esą pastačius ten barjerus būtų apsunkinta kasdienybė vietos gyventojams bei verslininkams.
„Negali užblokuoti visų gatvių. Vieniems reikia ten gyventi, kiti veža prekes į parduotuves. Mums reikalingas kompromisas tarp saugumo ir tolesnio gyvenimo mieste“, – teigė E.Ampe.
Paklausa auga lėtai
Duomenų, kiek skirtingi miestai Europoje investuoja į fizines saugumo priemones – barjerus ar stulpelius – nėra.
Mes nenorime būti kaip Hebronas, – tiesiai šviesiai pareiškė Briuselio vicemerė Els Ampe.
Tačiau dvi tokią įrangą parduodančios kompanijos skelbia, kad didelio rinkos augimo, priešingai nei tikėtasi, nėra.
Danijos įmonė „Damasec“ ir britų „Avon Barrier Corporation“ gamina sustiprintus suoliukus, specialius dekoratyvinius vazonus, taip pat tradiciškesnius betoninius stulpus ir barjerus.
Abiejų kompanijų atstovai tvirtina, kad pardavimai išaugo, bet ne tiek, kiek laukta.
„Rinka auga, bet lėtai“, – teigė „Damasec“ vadovas Henrikas Faerchas, o „Avon Barrier Corporation“ direktorius Paulas Jeffrey pasidžiaugė tik rezultatais Didžiojoje Britanijoje: „Europa – šiokia tokia paslaptis. Nieko pernelyg nevyksta.“
Atsakymų galima ieškoti kad ir Barselonoje, kur praėjusią savaitę užpuolikai mikroautobusu traiškė pėsčiuosius centrinėje miesto gatvėje „Las Ramblas“. Per šią ir kitas atakas iš viso žuvo 15 žmonių, o teroristų kuopelė jau sužlugdyta.
Barselonos valdžios atstovai atvirai pareiškė, kad absoliutaus saugumo užtikrinti neįmanoma. „Negalime užkišti Barselonos stulpais“, – teigė Katalonijos regione saugumo reikalus prižiūrintis Joaquimas Fornas.
Didelė kaina
Tiesa, miestų, kurie investuoja – ir daug, Europoje yra. Pavyzdžiui, Nicoje, kur pernai vasarą užpuolikas sunkvežimiu pražudė 86 žmones, pakeistos eismo kryptys, įrengti nauji barjerai. Vis dėlto šiuo atveju svarbu tai, kad Nicai netrūksta pinigų.
„Taip, Nica išleido itin daug lėšų, bet daugelis kitų miestų negali sau leisti tokių investicijų ir tokio milžiniško eismo ir viešųjų erdvių pertvarkymo, tad elgiamasi pagal išgales“, – tvirtino Elizabeth Johnston, Europos miestų saugumo forumo direktorė.
Jos teigimu, pats iššūkis visiškai apsaugoti miestus nepaprastai gąsdina savivaldos pareigūnus finansine prasme.
„Kalba eina ne apie vieną alėją ar apie vieną sankryžą. Juk visi supranta, kad pasirūpinus vieno galimo taikinio saugumu bus taikomasi į kitą. Biudžeto problema didžiulė, juk tokios išlaidos neplanuotos“, – svarstė E.Johnston.
Londone pamiršo tiltą
Londonas – vienas pavyzdžių, kaip didelės investicijos į saugumą nepadėjo užkirsti kelio atakai.
Vestminsterio taryba prieš kurį laiką sukūrė savitą stulpo variantą ir tokius stulpus įrengė visame turtingame Londone kvartale, kur įsikūrusi ir vyriausybė, ir parlamento rūmai.
Vis dėlto tokie stulpai taip ir neatsirado ant Vestminsterio tilto, kur kovo mėnesį užpuolikas nukreipė automobilį į pėsčiuosius, o tada išlipęs ėmė badyti praeivius. Tąkart žuvo penki žmonės.
„Damasec“ vadovo H.Faercho teigimu, Jungtinė Karalystė labiau linkusi ieškoti kompromiso tarp laisvės, estetikos ir saugumo, kadangi šalis turi karčios patirties stabdant ekstremistų – pavyzdžiui, airių separatistų – atakas.
Londone į atakų mašinomis riziką dėmesys buvo atkreiptas dar 2012 metais, per vasaros olimpines žaidynes.
Be to, Esekso universiteto profesorius, kriminologas Pete'as Fussey tvirtina, kad Londone į atakų mašinomis riziką dėmesys buvo atkreiptas dar 2012 metais, per vasaros olimpines žaidynes.
Vis tik P.Fussey mano, kad Europos miestų valdžia pradės keisti požiūrį į saugumą gatvėse, nors kada pasimatys pokyčiai, priklausys nuo finansinių galimybių.
„Tuo paprastai užsiima municipalinės agentūros, o jų finansavimo ciklas ilgas, tad procesas užtrunka. Be to, pokyčius gali užlaikyti ginčai dėl to, kas – centrinė vyriausybė ar miestai – turi mokėti už papildomą saugumą“, – svarstė P.Fussey.
Ar aukotinas grožis?
Dar vienas svarbus faktorius – estetika. Juk sutvirtinti suoliukai, lempų stulpai ar šiukšliadėžės turi būti gana „riebios“, kad sustabdytų, pavyzdžių, 7,5 tonos svorio sunkvežimį, lekiantį dideliu greičiu.
Antai Vestminsterio rajone Londone įrengti stulpai yra maždaug metro aukščio plieno pagalvės. Net nudažyti juodai, jie puikiai matomi ir užima daug vietos šaligatvyje.
Kai kurių miestų valdžios atstovai netgi siūlo alternatyvą – medžius. Esą būtent medžiai padėtų sustabdyti tokias atakas kaip Barselonoje, Nicoje ar Berlyne.
Galima tiesiog pertvarkyti jau įrengtus „gatvės baldus“ taip, kad žudikiškos mašinos vairuotojas negalėtų visą laiką lėkti tiesiai ir traiškyti žmonių.
Bet Varviko universiteto profesorius Jonas Coaffee sako dar niekada nematęs, kad medžiai sustabdytų išpuolius: „Atvirkščiai, didesnio saugumo troškimas kaip tik nulemia estetikos atsisakymą.“
Vidurio Anglijos mieste Birmingame kai kurie gyventojai nenorėjo, kad iš miesto aikštės būtų pašalintas 140 metų medis. Tačiau miesto taryba nė nesileido į kalbas.
Visgi „Avon Barrier Corporation“ atstovas P.Jeffrey mano, kad radikalaus požiūrio nereikia.
Esą galima tiesiog pertvarkyti jau įrengtus suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus „gatvės baldus“ taip, kad žudikiškos mašinos vairuotojas negalėtų visą laiką lėkti tiesiai ir traiškyti žmonių.
