Kad už masinę baimę pasaulyje paskleidusių reiškinių, kaip antai paukščių, kiaulių gripo ar kempinligės protrūkio stovi tuo suinteresuotos ir ekonominę naudą gaunančios jėgos, įrodyta nebuvo. Tačiau akivaizdu: pavykus sukurti jokiais faktais nepagrįstą emocinį lauką, manipuliuoti žmonėmis, jų sprendimais ar pasirinkimais tampa nesudėtinga. Puikus pavyzdys – karas Irake. Tam, kad daugybės Vakarų pasaulio valstybių gyventojai jam pritartų, pakako pasakyti, kad šioje šalyje slepiami atominiai ginklai, kurie niekada taip ir nebuvo surasti.
Manipuliacijas ir nešvarią konkurenciją įtariantys apžvalgininkai apgailestauja, kad Vakarų kultūroje, pasiekusioje savo aukso amžių, galimai naudojamos tokios primityvios ir nešvarios technologijos. Anot jų, tai rodo, kad pažanga tarnauja ne laisvėjui, bet apgaudinėjimui ir yra Vakarų kultūros smukimo bei beviltiškumo apraiškos.
Negarbingi metodai seni
Kova su konkurentais ekonomikoje – sena kaip pasaulis. Kol ji sąžininga, yra sveikintina ir vertinga. Tačiau ne rečiau dėl klientų konkurentai kovoja negarbingai. „Pagunda kovoje su konkurentais naudoti nesąžiningus metodus, kaip antai šmeižtą ar net konkurento parduotuvės padegimą, egzistavo visada, – „15min“ sakė ekonomistas, sociologas prof. Romas Lazutka. – Vienintelis skirtumas šiais laikais – mažu kaimu virtęs pasaulis, tarpusavyje susaistytas itin tampriais ir sudėtingais ryšiais bei informacinių technologijų ir žiniasklaidos dėka žaibiškai sklindanti informacija.“
Žmonės į šiuos pasvarstymus reaguoja labai greitai, nes turi didelį pasirinkimą. Jie gali sau leisti nuspręsti: „Kas tie agurkai, juk galima valgyti pomidorus.Taigi šiandien nesąžiningos konkurencijos mastai ir pasekmės kelia daug didesnį pavojų nei seniau, kai, tarkim, mieste paskleisti gandai apie kitoje parduotuvėje parduodamą pašvinkusią mėsą įtakos turėdavo tik to miestelio ar kelių jo rajonų gyventojams, mėsą pirkdavusiems toje parduotuvėje. „Dabar informacija sklinda itin sparčiai ir, negana to, neretai perduodami ne konkretūs faktai, bet įvairūs komentarai ar pasvarstymai, – kalbėjo socialinių mokslų daktaras R.Lazutka. – Savo ruožtu žmonės į šiuos pasvarstymus reaguoja labai greitai, nes turi didelį pasirinkimą. Jie gali sau leisti nuspręsti: „Kas tie agurkai, juk galima valgyti pomidorus.“
Ekonomistas priminė seną tiesą: laikraščiu galima užmušti ir musę, ir banką. Šiandien ši taisyklė, pasak jo, galioja ir įvairioms kitoms ūkio šakoms, ypatingai tiesiogiai susijusioms su žmonių sveikata. „Žmonės reaguoja į gandus apie bankus, nes juose laiko savo santaupas, kurios jiems yra labai svarbios. Ne mažiau jiems svarbios kalbos, susijusios su sveikata. Jei kažkas pradėtų garsiai kalbėti apie tai, kad greitai suplyšta kurios nors konkrečios įmonės gaminamų batų padai, tai tokios masinės baimės nesukeltų“, – kalbėjo R.Lazutka.
Baimė didesnė nei pavojus
Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio gyventojus gąsdinusius kempinligės, paukščių, kiaulių gripų ir pan. protrūkius, vienija tas pats leitmotyvas: paskleista baimė būdavo daug didesnė, nei kad esamas ar tariamas protrūkio poveikis. Tačiau žmonių reakcija visais šiais atvejais buvo analogiška ir pirmiausiai pasireiškė masine baime bei konkrečių produktų atsisakymu. „Į pasklidusias kalbas žmonės, ypatingai negalintys atsirinkti informacijos, sureaguoja todėl, kad tai jiems nieko nekainuoja. Nepirkti agurkų ar jautienos jiems nėra didelė problema“, – aiškino R.Lazutka.
Pasklidus baimei, žmonių neretai nebeįtikina net aiški statistika. Antai viso pasaulio žmonėms nerimastingai gaudant naujienas apie paukščių gripą, Lietuvos medikai akcentavo, kad žmonių mirštamumas nuo jo yra labai mažas ir kad nuo įprastinio gripo miršta daug daugiau asmenų. „Tačiau medikų raminimai daugelio neįtikino. Nenuramino ir faktas, kad keliuose per dieną žūsta daug daugiau žmonių“, – kalbėjo ekonomistas.
Tai paaiškinti, pasak R.Lazutkos, galima informacijos asimetrija: vartotojas negali žinoti visko. Ypatingai šiandien, kai produktai yra sudėtingi. Taigi jis turi pasitikėti. „Tuo tarpu kai viskas paremta pasitikėjimu ir kyla nors mažiausia abejonė, žmonės į šią abejonę sureaguoja labai staigiai“, – sakė ekonomistas.
Nebesivadovauja protu
Kam nors paleidus signalą, sukeliantį baimę, žmonės pradeda nebesivadovauti protu, o nueina į emocinius smegenų sluoksnius ir tuomet ima elgtis neadekvačiai ir neracionaliai.Ne išimtis ir pastaroji situacija su tariamai užkrėstais agurkais iš Ispanijos. Pasklidus informacijai apie tai, žmones Europoje užvaldė baimės jausmas. „Baimė yra vienas iš pagrindinių jausmų, kažkada padėjusių žmonėms išlikti, todėl ji yra labai reikšminga, – „15min“ sakė psichologė Daiva Balčiūnienė. – Kam nors paleidus signalą, sukeliantį baimę, žmonės pradeda nebesivadovauti protu, o nueina į emocinius smegenų sluoksnius ir tuomet ima elgtis neadekvačiai ir neracionaliai.“
Baimę sukeliantis stimulas kyla iš išorės: ją gali sukelti kažkas, ką žmogus užuodžia, pajunta, pamato ar išgirsta. „Pastaruoju atveju baimės akstinu tapo paskelbta negatyvi informacija. Europos gyventojai šią informaciją priėmė kaip signalą ir į jį sureagavo, – kalbėjo specialistė. – Ši situacija labai primena paukščių gripą, kempinligę, gripo epidemiją ir pan. Šie reiškiniai faktiškai analogiški. Egzistuoja nemaža tikimybė, kad visa tai yra manipuliacija žmonių jausmais.“
Reaguoja gindamiesi
Į tokią informaciją, pasak D.Balčiūnienės, žmonės pirmiausiai reaguoja gynybiškai. „Jeigu kažkas duoda signalą, kad žmogui gresia pavojus, jis pirmiausiai nesąmoningai, vėliau jau sąmoningai, nusprendžia atsisakyti to, kas tiesiogiai, nors nebūtinai pagrįstai, siejama su tariamu pavojumi“, – kalbėjo psichologė.
Kuo žmogus jaučiasi nesaugesnis, kuo labiau jis nepasitiki aplinka, tuo jo reakcija būna gynybiškesnė. „Šiuo atveju gauname informaciją: agurkai yra užkrėsti. Iš tikrųjų net nežinau, ar jie užkrėsti, ar ne. Bet vedini savisaugos instinktų, didžioji žmonių dalis pamąsto: geriau nerizikuosiu. Palauksiu daugiau informacijos“, – aiškino D.Balčiūnienė.
Tačiau net ir atsiradus daugiau informacijos, žmonių nepasitikėjimas išlieka ir dar kurį laiką jie būna atsargesni.
Atsirinkti informaciją
Psichologės teigimu, padėti suvaldyti baimę ar ją įveikti panašiais atvejais gali patikimi informacijos šaltiniai ar autoritetai. „Jei kažkas, kuo žmogus visiškai pasitiki, pasakytų: : „Ne, stop. Nesielk šitaip, nes yra taip ir taip“, tada žmogus atsikvošėtų ir galėtų priimti sprendimus labiau vadovaudamasis protu. Tačiau kažkas turi labai aiškiai jį sustabdyti“, – kalbėjo D.Balčiūnienė.
Tačiau ne mažiau svarbu neskubėti priimti sprendimo ir atsirinkti gaunamą informaciją ar turėti autoritetų, kuriais galėtum pasitikėti. „Pagrindinė taisyklė gyvenime yra saikas. Negali nuo visko apsisaugoti, bet gali protingai palaukti, neskubėti priimti sprendimų. Nereikia pasiduoti tam, ką tau sako kiti ar pasiduoti ažiotažui“, – sakė psichologė.
Padės tik laikas
Rinkodaros specialistai vieningai įsitikinę: atstatyti vartotojų pasitikėjimą agurkais šiuo atveju padės tik laikas. „Reikia laiko. Kiek? Galbūt mėnesio, galbūt ilgiau, – „15min“ sakė patyręs rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis. – Paukščių gripo sukeltos baimės pasekmės buvo jaučiamos gerą pusmetį. Tačiau ir pati baimė buvo skleidžiama ilgiau.“
Jam pritarė ir bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis: „Esminis dalykas šiuo metu – laikas, kuris išgydo tokius vartotojų maištavimus. Kiek laiko prireiks, priklausys ir nuo to, ar Ispanijos valdžia arba augintojų asociacijos ryšis investuoti į viešuosius ryšius. Taip pat ir nuo to, kaip informacija bus pateikiama žiniasklaidoje.“
Paklaustas, ar kilusią masinės baimės paniką galėjo sukelti konkurencija, rinkodaros specialistas sakė, kad „žvelgiant į didžiųjų įmonių konkurencinius žaidimus, visko galėjo būti“. Tačiau taip pat pridūrė, kad vienareikšmiškai taip tvirtinti negalima.
Pasaulį gąsdinę protrūkiai
1996 m. pirmasis karvių kempinligės protrūkis
2000–2001 m. antrasis karvių kempinligės protrūkis
2008 m. pirmasis paukščių gripo protrūkis
2009 m. kiaulių gripo protrūkis
2010 m. antrasis paukščių gripo protrūkis
2010 m. paskleista informacija apie neva pavojingą valgyti pangasijų filė
2011 m. paskelbta informacija apie užkrėstus agurkus
